Misterija „Dievai ir žmonės“ – viena moderniausių ansamblio „Lietuva“ programų. „Per daug prilimpame prie klasikinių dalykų pamiršdami, kokiame moderniame pasaulyje gyvename ir kaip norime naujovių. Išieškojimas, gebėjimas apjungti elektroninę muziką, sutartines, baleto ir liaudies šokių persipynimas taip pagauna ir neša, kad nemačiusiam šio pasirodymo turbūt sunku suprasti“, – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė
Archajinės ir elektroninė muzikos samplaika, senosios giesmės ir šiuolaikinės jų traktuotės, modernus šokis ir ritualinės apeigos – visa tai persipina naujoje unikalioje misterijoje „Dievai ir žmonės“. Neįprastos tonacijos, žiniuoniški užkalbėjimai bei žemi garsai – tarsi sapnas įtrauks žiūrovą. Spektaklį, kuriame perteikiami Baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai, sustiprins novatoriška scenografija – daugiasluoksnėje projekcijoje atgis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų fragmentų koliažai.
Kuo praeitis tolimesnė, tuo ji tampa mįslingesnė, įdomesnė, tuo labiau apauga paslaptimis, o mes vis labiau norime ją iškoduoti. Senoji kultūra bene geriausiai atsiskleidžia per to laikmečio religiją ir jos išskirtinumus. Šiuo atveju Baltų religija kartais vadinama ekologine religija, nes ji susieta su gamta, žmogaus darna su gamtos stichijomis. Sumanymo autorė ir spektaklio režisierė – Leokadija Dabužinskaitė, už nuopelnus Lietuvai Prezidentės apdovanota Riterio kryžiumi, įkvėpimo sėmėsi iš mokslininkų tyrinėjimų, senųjų folkloro dainų, konsultavosi su mitologais, istorikais, liaudies meno tyrinėtojais.
„Archajinė baltų kultūra, nepaliko savo rašytinių lobių. Jų apeigų, tradicijų, gyvenimo būdo aprašymai mažomis nuotrupomis išliko krikščionių misionierių – dvasininkų, o dažniausiai kryžiuočių kronikose. Nesuprasdami tikrosios apeigų prasmės, tik matydami iš šalies, kronikų autoriai nesiekė tiesos ir tikslumo. Tačiau tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis „kodų“ prabyla. Visa tai labai padėjo spektaklio kūrybai. Tačiau mūsų kūrybinė komanda tikslaus atkartojimo nesiekia – su didele pagarba žiūrime į praeitį pro plačius vaizduotės vartus, XXI amžiaus žmonių akimis“,- pasakoja Leokadija Dabužinskaitė.
Dramatiška vaidilutės ir medžiotojo meilės istorija duoda pradžią naujos genties gyvenimui. Čia, sukantis laiko ratui, pasimato baltų tradicijos, šventės, ritualai, apeigos, visu savo grožiu ir patiriamas sunkumais. Lyg Dievų bausmė už nusižengimus – jų sūnaus auka karui. Balto žirgo aukojimas karo dievui Perkūnui, mūšio sėkmei nulemti, spektaklyje sutapatinamas su sūnaus – kario žūtimi kovoje…
Kostiumus spektakliui kuria žinoma teatro scenografė ir kostiumų dailininkė, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota, Daiva Samajauskaitė. Žiūrovai taip pat išvys ir baltų genčių istorinius kostiumus, atkurtus pagal arcehologinius tyrinėjimus.
Mitologinius dievus spektaklyje vaizduoja koliažai, sudėlioti iš M.K. Čiurlionio paveikslų fragmentų. Misterijos atlikėjai atsidurs lyg tų paveikslų viduje. Video projekcijas kuria spektaklio vizualizacijos dailininkas Rimas Sakalauskas, ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.
Spektaklyje skambės originali kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio sukurta elektroninė muzika, elektroninės archaiškų giesmių, dainų, sutartinių versijos, užkalbėjimai, pastiprinti įtraukiančiais atsikartojimais, primityviais ir meditavyniais garsais. Tekstus kūriniams sukūrė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas.
Muzikiniam spektakliui „Dievai ir žmonės“ mistikos priduos ne tik ansamblio „Lietuva“ choro atliekamos daugiabalsės giesmės, sutartinės, bet ir gerklinis bei burdoninis dainavimo būdai, folkloriniai balsai. Kviestiniai atlikėjai: aktorius Valentinas Krulikovskis, Rasa Serra, Airida Mockutė-Burkauskienė, VU ansamblio „Ratilio“ solistė Milda Pieškutė, ansamblio „Lietuva“ solistai Saulius Vasiliauskis ir Martynas Vilius Varnelė. Skambės ir aktoriaus Giedriaus Arbačiausko dainos interpretacijos.
Modernaus šokio choreografiją kuria garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos ,,Dzirnas” įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio pedagogė, choreografė Agnė Rickevičienė, choreografės Sandra Muningytė – Domingo, režisierė Leokadija Dabužinskaitė ir šokių varžybų prizininkas Dainius Biskis.
KŪRYBINĖ GRUPĖ:
Idėjos autorė ir režisierė – Leokadija Dabužinskaitė
Kompozitoriai: Linas Rimša ir Aras Žvirblys
Choreografai: Agris Danilevičs, Sandra Muningytė – Domingo, Agnė Rickevičienė, Dainius Biskis, Leokadija Dabužinskaitė
Kostiumų ir scenografijos dailininkė – Daiva Samajauskaitė
Vaizdo projekcijų dailininkas – Rimas Sakalauskas
Šviesų dailininkas – Vilius Vilutis
Tekstų autorius – Vladas Braziūnas
Muzikinės dalies koordinatorius – Giedrius Svilainis
Scenografijos dailininkės asistentas – Kęstutis Baltrūnas
Choreografų asistentai: Edgaras Suprunas, Loreta Putvinskaitė-Vičienė
DALYVAUJA:
Solistai: dainininkai Rasa Serra, Airida Mockutė-Burkauskienė, Valentinas Krulikovskis, Milda Pieškutė (VU ansamblis „Ratilio“), Martynas Vilius Varnelė, Saulius Vasiliauskis, šokėjai Sandra Muningytė – Domingo, Greta Frolovaitė ir Adam Czaplis, Dainius Biskis.
Atlikėjai: valstybinio ansamblio „Lietuva“ choro ir šokio grupės
VADOVAI:
Ansamblio vadovė – Edita Katauskienė
Meno vadovas – Giedrius Svilainis
Vyr. chormeisteris – Algimantas Kriūnas
Vyr. baletmeisteris – Edgaras Suprunas
DĖKOJAME: Nacionaliniam M.K. Čiurlionio dailės muziejui už skaitmenines dailininko kūrinių kopijas
INFORMACINIAI PARTNERIAI: savaitraštis „Vilniaus diena“ ir žurnalas „Prie kavos“
MISTERIJOS DRAUGAI: Caffeine
