Misterija „Dievai ir žmonės“ sugrįžta! – Valstybinis ansamblis LIETUVA

Misterija „Dievai ir žmonės“ sugrįžta!

image

Į sceną sugrįžta vienas įspūdingiausių ansamblio „Lietuva“ muzikinių spektaklių – misterija „Dievai ir žmonės“.

Tai šiuolaikiška Baltų kultūros interpretacija – šokio ir muzikos spektaklis, kur moderni muzika ir šokis persipina su archajiškais garsais, sutartinėmis ir ritualais. 2019 m. pavasarį įvykusi premjera abejingų nepaliko: vieni ašarojo, kiti aikčiojo iš nuostabos, o dar kiti – pasinėrė į mistišką ir užburiantį sapną. Išgyvenimus sustiprina novatoriška misterijos scenografija: atlikėjai tarsi atsiduria gyvuose paveiksluose, esančiuose daugiasluoksnėje projekcijoje – sukuriamas trimačio vaizdo įspūdis. Be valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ misterijoje dalyvauja ir kviestiniai atlikėjai: folkloro solistai, šokėjai ir aktoriai.

   

Muzikos ir šokio spektaklio „Dievai ir žmonės“ premjera subūrė pilnas sales žiūrovų bei kultūros ir meno gerbėjų. Tarp jų buvo ir Vilniaus Universiteto profesorė, habilituota daktarė Vilija Targamadzė, kurią sužavėjo, jog spektaklyje tautinis identitetas  atsiskleidžia per visiškai naujas išraiškos priemones.

„Scenarijus kaip šokio, dainos, pajautos ir pagavos, natūralaus jausmo pynė traukė ir įtraukė. Įspūdį paliko ir patys atlikėjai. Jie scenoje tiesiog gyveno, pulsavo tuo, ką darė. Ta gyvastis ir pajauta nuo pradžių manęs nebepaleido. Pagavo ir nešė. Atrodė, nebuvo jokio atokvėpio. Prasidėjo, ir jau, žiūrėk, pasibaigė“, – potyriais dalinosi V. Targamadzė.

Jai antrino viena iš menų fabriko „Loftas“ įkūrėjų Živilė Diawara, tikinti, jog toks šiuolaikiškas mūsų senojo tikėjimo, papročių ir gilių šaknų atskleidimas turėtų palikti įspūdį ir lietuviams, ir užsieniečiams. Pasak jos, misterijoje ne tik naujai pažvelgiama į mūsų palikimą, bet juo sudominama ir naujoji karta.

„Tiek tema, tiek sutartinės turi savyje didelę jėgą, kuri pabudino kažkur giliai slypinčius klodus, užkoduotus kiekvieno lietuvio genuose. Šventykla, vaidilutės, miškas, apeigos, ypatingai stiprus momentas buvo vaiko gimimas. Be autentiškos muzikos, visą įspūdį gilina daug gražių režisūrinių, choreografinių ir scenografinių sprendimų“, – komentavo Ž. Diawara.

Dar didesnė įspūdžių lavina pasipylė socialiniuose tinkluose. Ansamblis „Lietuva“ Facebook paskyroje sulaukė džiuginančių komentarų ir padėkų iš įvairaus amžiaus auditorijos: „Aukščiausio lygio išpildymas, toks gylis ir profesionalumas! Širdis dainuoja žiūrint ir klausantis, o pasirodymas įkūnija pasididžiavimą ir atsidavimą Lietuvai.  Neįtikėtina misterija – ačiū jos kūrėjams“.

Tinklaraštininkas Martynas Jurkevičius svetainėje www.kult.lt (nuoroda į straipsnį www.kult.lt/spektaklis-dievai-ir-zmones/) neslėpė kultūrinio šoko, atsiradusio jau pačioje misterijos pradžioje. Jis išreiškė susižavėjimą natūraliu 3D įspūdžiu ir „šokančiais M. K. Čiurlionio paveikslais“, patikėjo nuoširdžiu aktorių įsijautimu ir atviravo apie nubrauktą ašarą. Kaip ir dauguma žiūrovų, atsiliepimo autorius ateityje vylėsi spektaklį išvysti didesnėse arenose bei ragino kitus nepraleisti šio „stebuklo“.

  

Tolima ir mįslinga, paslaptimis apaugusi praeitis traukia ne vieną smalsuolį. Atkoduoti Baltų kultūrą ryžosi spektaklio režisierė Leokadija Dabužinskaitė, Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Sumanymo autorė įkvėpimo sėmėsi iš mokslininkų tyrinėjimų ir senųjų folkloro dainų, o viziją praturtino mitologų, istorikų bei liaudies meno tyrinėtojų pasakojimai.

„Archajinė baltų kultūra nepaliko savo rašytinių  lobių. Jų apeigų, tradicijų, gyvenimo būdo aprašymai mažomis nuotrupomis išliko krikščionių  misionierių – dvasininkų, o dažniausiai ir kryžiuočių kronikose. Nesuprasdami tikrosios apeigų prasmės, tik matydami iš šalies,  kronikų autoriai  nesiekė tiesos ir tikslumo. Tačiau tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis „kodų“ prabyla. Visa tai labai padėjo spektaklio kūrybai. Vis dėlto mūsų kūrybinė komanda tikslaus atkartojimo nesiekia – su didele pagarba  žiūrime į  praeitį  pro  plačius vaizduotės vartus,  XXI amžiaus žmonių akimis“, – pasakoja L. Dabužinskaitė.

Muzikos ir šokio spektaklyje „Dievai ir žmonės“ perteikiami Baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai. Bene intymiausia misterijos scena – meilės aktas: per šokį subtiliai vaizduojamas gyvybės užsimezgimas primins meilės galią ir žmonijoje pasėtą dieviškumo kruopelę kurti kitą žmogų. Meilės scenai pasirinkti ansamblio „Lietuva“ šokėjai Greta Frolovaitė ir Adamas Czaplis, tokį reiškinį priimantys kaip natūralią duotybę ir baltų šeimos kūrimosi dalį. Pora šoka ir garsios choreografės Anželikos Cholinos spektakliuose.

Dramatiška  vaidilutės ir medžiotojo meilės istorija duoda pradžią naujos genties gyvenimui. Čia, sukantis laiko ratui, pasimato baltų tradicijos, šventės, ritualai, apeigos, visu savo grožiu ir patiriamais sunkumais. Lyg Dievų bausmė už nusižengimus – jų  sūnaus auka karui. Balto žirgo aukojimas  karo dievui Perkūnui, ritualas skirtas mūšio sėkmei nulemti, sutapatinamas su sūnaus – kario žūtimi kovoje.

Misterija prasideda nuo mito apie pasaulio sukūrimą „iš dumblo, kurį Velinas, Dievo lieptas, išgriebė iš vandens gelmių“. Visatos kūrime dalyvauja trys dievai: vyriausias  Dievas  Praamžius (kitaip vadinamas Ukopirmas) – šviesos,  Velinas (Velnias)  – tamsos,  Perkūnas – gėrio ir  dangaus ugnies. Perkūnui nutrenkus Veliną į požemius, nuo žaibų sužadinama Žemės dvasia – gyvybės jėga – Deivė Žemyna, atsiranda visa kas gyva. Tada iš žemės į pasaulį „ateina“ žmonės.  Likimo deivė Laima meta likimo siūlus kiekvienam, nulemdama vienus ar kitus įvykius  jų  gyvenime.  Keliaudami „laiku  ir erdve“  žmonės  savo būčiai  prašo  Dievų  pagalbos ir globos.

 

Neįprastos tonacijos, žiniuoniški užkalbėjimai bei žemi garsai – tai tik dalis nuostabą keliančių dalykų. Misterijoje skambės  originalios kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio sukurtos elektroninės archajiškų giesmių, dainų, sutartinių versijos, pastiprintos įtraukiančiais atsikartojimais, primityviais ir meditatyviais garsais. Muzikiniam spektakliui „Dievai ir žmonės“ mistikos priduos ne tik ansamblio „Lietuva“ choro atliekamos daugiabalsės giesmės, sutartinės, bet ir gerklinis, burdoninis bei folkloriniai dainavimo būdai. Modernaus šokio choreografiją kūrė garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos ,,Dzirnas” įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio choreografės Agnė Rickevičienė, Sandra Muningytė – Domingo, režisierė Leokadija Dabužinskaitė ir šokių varžybų prizininkas Dainius Biskis. Kostiumų ir scenografijos dailininkė – žinoma teatro scenografė, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota Daiva Samajauskaitė. Žiūrovai išvys ir baltų genčių istorinius kostiumus, atkurtus pagal archeologinius tyrinėjimus. Mitologinius dievus spektaklyje vaizduoja koliažai, sudėlioti iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų fragmentų. Vaizdo projekcijas kūrė spektaklio  vizualizacijos dailininkas Rimas Sakalauskas, ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Dalies kūrinių tekstų autorius – Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas,  poetas ir vertėjas  Vladas Braziūnas.

Kviestiniai atlikėjai: Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Gabija Adamonytė, VU ansamblio „Ratilio“ solistė Milda Pieškutė, šokėjai – Dainius Biskis ir Sandra Muningytė – Domingo.

Misterijos pavadinimas „Dievai ir žmonės“ – tai perfrazuotas Algirdo Juliaus Greimo knygos pavadinimas „Apie dievus ir žmones“.

Naujienas sekite valstybinio ansamblio „Lietuva“ socialinių tinklų Facebook ir Instagram paskyrose, taip pat oficialioje svetainėje  www.ansamblis-lietuva.lt

Bilietus įsigykite čia: https://www.tiketa.lt/LT/misterija_dievai_ir_zmones_21767

KŪRYBINĖ GRUPĖ:

Idėjos autorė ir režisierė – Leokadija Dabužinskaitė

Kompozitoriai: Linas Rimša ir Aras Žvirblys

Choreografai: Agris Danilevičs, Sandra Muningytė – Domingo, Agnė Rickevičienė, Dainius Biskis, Leokadija Dabužinskaitė

Kostiumų ir scenografijos dailininkė – Daiva Samajauskaitė

Vaizdo projekcijų dailininkas  – Rimas Sakalauskas

Šviesų dailininkas – Vilius Vilutis

Tekstų autorius – Vladas Braziūnas

Muzikinės dalies koordinatorius –  Giedrius Svilainis

Scenografijos dailininkės asistentas – Kęstutis Baltrūnas

Choreografų asistentai: Edgaras Suprunas, Loreta Putvinskaitė-Vičienė

DALYVAUJA:

Solistai: dainininkai Rasa Serra, Gabija Adamonytė, Milda Pieškutė (VU ansamblis „Ratilio“), Valentinas Krulikovskis, šokėjai Sandra Muningytė – Domingo, Greta Frolovaitė ir Adam Czaplis (valstybinis ansamblis „Lietuva“), Dainius Biskis

Atlikėjai: valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras ir šokėjai

VADOVAI:

Ansamblio vadovė – Edita Katauskienė

Meno vadovas – Giedrius Svilainis

Vyr. chormeisteris – Algimantas Kriūnas

Vyr. baletmeisteris – Edgaras Suprunas

 

KVIEČIAME Į SPEKTAKLIUS:

Lapkričio 21 d. (IV) 18:00 val. – Nacionaliniame Kauno dramos teatre | Misterija „Dievai ir žmonės“

Lapkričio 27 d. (III) 18:30 val. – Valstybiniame Šiaulių dramos teatre | Misterija „Dievai ir žmonės“

Lapkričio 29 d. (V) 18:00 val. – Alytaus miesto teatre | Misterija „Dievai ir žmonės“

Gruodžio 6 d. (V) 20:00 val. – Vilniaus „COZY by Siemens arena“ (sumažintoje Siemens arenos erdvėje) | Misterija „Dievai ir žmonės“

DĖKOJAME: Nacionaliniam M.K. Čiurlionio dailės muziejui už skaitmenines dailininko kūrinių kopijas

INFORMACINIAI PARTNERIAI: savaitraštis „Vilniaus diena“ ir žurnalas „Prie kavos“

 

Pakomentuokite

avatar
  Subscribe  
Notify of