Pradžia 

Pirmasis ansamblio koncertas įvyko 1941 m. vasario 22 d. Programa buvo sudaryta iš ansamblio vadovo harmonizuotų lietuviškų dainų bei sceninių šokių, taip pat buvo įtraukta ir autentiška sutartinė – tuomet unikalus reiškinys lietuvių muzikos kultūroje. Tų pačių metų lapkritį įvyko teatralizuoto vestuvinių papročių koncerto „Kaimo vestuvės” premjera, o 1942 m. žiūrovams pristatyta dar viena tokio pat žanro programa „Joninės”. 1943 m. kovo 18 d. ansamblis buvo uždarytas, vėl pradėjo veikti 1944 m. rudenį. Tolimesnė ansamblio veikla pasižymėjo intensyvia repertuaro plėtra ir naujų sceninių formų paieška. XX a. 5–6 dešimtmečiais buvo sukurtas mūsų „AUKSO FONDAS” – tai klasikiniai ansamblio repertuaro kūriniai (ypač – Juozo Lingio pastatyti šokiai), neprarandantys populiarumo ir šiandien. Iki 1962 m. buvo parengtos net 25 ansamblio programos. Suprantama, kad kiekvienoje to meto programoje turėdavo būti „kepurė” – t.y. „tarybinė” daina, taip pat privalomai turėjo būti šokami TSRS tautų šokiai. Tačiau „užsidėjęs kepurę”, ansamblis galėjo pakankamai laisvai atlikti dainas ir šokius iš autentiškojo lietuvių repertuaro, kuriuos publika visuomet sutikdavo didžiulėmis ovacijomis.

1940-1970

Pirmasis ansamblio koncertas įvyko 1941 m. vasario 22 d. Programa buvo sudaryta iš ansamblio vadovo harmonizuotų lietuviškų dainų bei sceninių šokių, taip pat buvo įtraukta ir autentiška sutartinė – tuomet unikalus reiškinys lietuvių muzikos kultūroje. Tų pačių metų lapkritį įvyko teatralizuoto vestuvinių papročių koncerto „Kaimo vestuvės” premjera, o 1942 m. žiūrovams pristatyta dar viena tokio pat žanro programa „Joninės”. 1943 m. kovo 18 d. ansamblis buvo uždarytas, vėl pradėjo veikti 1944 m. rudenį. Tolimesnė ansamblio veikla pasižymėjo intensyvia repertuaro plėtra ir naujų sceninių formų paieška. XX a. 5–6 dešimtmečiais buvo sukurtas mūsų „AUKSO FONDAS” – tai klasikiniai ansamblio repertuaro kūriniai (ypač – Juozo Lingio pastatyti šokiai), neprarandantys populiarumo ir šiandien. Iki 1962 m. buvo parengtos net 25 ansamblio programos. Suprantama, kad kiekvienoje to meto programoje turėdavo būti „kepurė” – t.y. „tarybinė” daina, taip pat privalomai turėjo būti šokami TSRS tautų šokiai. Tačiau „užsidėjęs kepurę”, ansamblis galėjo pakankamai laisvai atlikti dainas ir šokius iš autentiškojo lietuvių repertuaro, kuriuos publika visuomet sutikdavo didžiulėmis ovacijomis.

 

Brandžių programų buvo sukurta 1962–1972 metais, kai ansambliui „Lietuva“ vadovavo Vladas Bartusevičius (1927–1982). Pirmoji jo parengta didelė programa vadinosi „Amžių vėjai”, o ją sukurti padėjo net 13 kompozitorių ir 7 poetai. Pirmą kartą ansamblio orkestre suskambo iki tol neskambėję lietuviški muzikos instrumentai – ožragis, molinukai, džingulis, tabalai, ragai, dūdmaišis (dar vadinamas Labanoro dūda). Diskusijų jūrą tuomet sukėlė dailininkės Dalios Mataitienės sukurti stilizuoti tautiniai kostiumai, specialiai pritaikyti scenai. Būtent ši programa tapo naujos, šiuolaikiškesnės ansamblio meninės krypties pradžia.

 

 

Dar didesnė sėkmė lydėjo 1968 m. programą „Šventiniai vakarai”. Jos pagrindą sudarė keturių pagrindinių Lietuvos etnografinių sričių – dzūkų, aukštaičių, žemaičių ir suvalkiečių kalendorinių švenčių papročiai. Sužavėjo nauji ir etnografiškai tikslūs ansamblio kostiumai, kuriuos sukūrė dailininkai Regina Songailaitė ir Juozas Balčikonis. Programoje skambėjo dzūkų Kalėdinės dainos, juos keitė žemaičių Užgavėnių karnavalo vaizdai, aukštaičiai šventė Jonines, o suvalkiečiai linksminosi rudens darbų pabaigtuvių šventėje. Šioje programoje itin vykusiai susipynė folklorinis ir profesionalusis pradas, liko neužmiršta ir patriotinė gaida. Šią programą V.Bartusevičiui padėjo kurti kompozitoriai Algimantas Bražinskas, Vytautas Klova, Vytautas Juozapaitis, Leonas Povilaitis, Valentinas Bagdonas ir Balys Dvarionas. Šios meninės sėkmės negalėjo nutylėti ir to meto Sovietų Sąjungos aukščiausioji valdžia – programos kūrėjai buvo įvertinti valstybine premija.

 

 

1970-2000

Nuo 1972 iki 1999 m. ansambliui vadovavo jo ankstesnis orkestro vadovas Pranas Budrius (g. 1938 m.). Jis parengė penkias įvairios tematikos programas. Plačiajai publikai buvo skirtas koncertas „Per tėviškėlę” (1974) – tai savotiška kelionė per Lietuvą, kuriai vadovavo žinomas literatūrinis personažas Palangos Juzė. Suvalkijoje jis pabuvojo pabaigtuvėse, Dzūkijoje – vakaronėje, Aukštaitijoje suspėjo į jaunimo pasilinksminimą, o Žemaitijoje – dar ir į žiemos išlydėjimo šventę.

 

 

 

Kalendorinių švenčių motyvai lydėjo ir kitas šio laikotarpio programas– „Rugio giesmę” (1985) ir ypač „Ein saulelė apie dangų” (1991). Pastarojoje panirta į mitologijos vaizdus, simbolius, gamtos nuojautas. Programoje gausu teatrališkumo ir pagoniško šėlsmo – tai senovės Lietuva, žmogaus pirmapradis santykis su gamta ir pasauliu. Prie ansamblio muzikos kūrėjų gretų šį kartą prisijungė ir nauji vardai – Algirdas Martinaitis, Vidmantas Bartulis, Algirdas Klova.

Tūkstantmečių sandūroje ansambliui vadovavęs kompozitorius Leonas Povilaitis (1934-2007) parengė programą „Iš protėvių šaltinio”, kurioje skambėjo daugiausia paties vadovo sukurtos liaudiškos dainos, šokiai ir vokalinės – choreografinės kompozicijos.

 

 

2000-2010

2004 m. sukurtu muzikiniu spektakliu „Perkūnas” (projekto idėjos autorius – Saulius Prusevičius) ansamblis nubrėžė naują gairę savo kūryboje – pirmą kartą kolektyvo istorijoje buvo atsisakyta smulkių koncertinių numerių ir imtasi vieningo dramaturginio veiksmo kūrimo.

Tais pačiais metais buvo atlikta ir Giedriaus Svilainio folkloro misterija „Žaibo gėlės”, kurioje susipynė folkloras ir populiarioji muzika. Tai buvo bandymas susintetinti autentišką liaudies muziką šiuolaikinėmis populiariosios kultūros išraiškos priemonėmis, susieti ją su ekspresyvaus veiksmo dainomis ir šokiais.

 

 

 

2004 metų Kalėdos tapo išties gera pradžia naujai ansamblio tradicijai – kiekvienais metais prieš Kalėdas mūsų mažiesiems žiūrovams, jų tėvams ir mokytojams ansamblis paruošia vis kitokią originalią Kalėdinę pasaką. Daugelis vaikų yra matę ne vieną ansamblio spektaklį, tarp jų „Varna gelbėtoja”, „Besmegenio orkestras“, „Kiškio pasakų dėžutė“ ir kitus pastatymus.

 

 

 

 

2005 m. parengtą dviejų dalių programą „Nepamirštama. Sena-nauja“ galima vadinti tikru kontrastų vėriniu. Pirmoje koncerto dalyje skamba ansamblio „Aukso fondas”, tačiau antrojoje programos dalyje su švelnia ironija pateikiami G.Svilainio naujai aranžuoti populiariausi tarybinių laikų šlageriai ir šokiai, pasitelkiant humorą bei savotišką nostalgiją praėjusiam laikmečiui. Kostiumai bei scenografija primena to meto žmonių romantišką požiūrį į gyvenimą, o jaunimas turi puikią progą įsitikinti, kad ir jų tėvai mokėjo linksmintis iš visos širdies.

 

 

 

2006 m. sukurtoje programoje „Lietuviškos giesmės“ remiamasi senųjų lietuvių kalendorinių švenčių papročiais, atėjusiais iš ankstyvųjų pagoniškų ir vėlesniųjų krikščioniškų švenčių tradicijų. Spektaklio libretą sukūrė aktorė bei poetė Birutė Marcinkevičiūtė – Mar besilankydama Tibete.

2007 m. buvo sukurta koncertinė programa „Žolytėla rūta”, skirta ilgamečio ansamblio baletmeisterio Vytauto Buterlevičiaus 70-ties metų jubiliejui ir 50-ties metų kūrybinės veiklos sukakčiai paminėti. Tais pačiais metais ansamblyje buvo pastatyta ir programa „Kur bakūžė samanota“ su solistais Povilu Meškėla, Gintare Skėryte ir Veronika Povilioniene. Beveik liaudies daina tapęs kūrinys pavadinimas pasufleravo ne tik programos pavadinimą, bet ir jos idėją – atskleisti lietuviškos dainos universalumą ir nustebinti klausytoją išties neįprastomis atlikimo sudėtimis ir formomis.

2009 m. pasirodė muzikinis – choreografinis spektaklis „Žvejų dainos“, kurio veiksmas vyksta pamaryje, žvejų kaimelyje. Prasminga ir patriotiška programos kūrėjų misija buvo įgyvendinta su kaupu – buvo prikeltos ir sceniškai įprasmintos pamario dainos, legendos, šokiai, papročiai, atkurtos drabužių linijos ir spalvos. Tais pačiais metais ansamblis parengė ypatingą koncertinę programą „Šok mergelės vainikuotos“, skirtą lietuviško šokio patriarcho, choreografo Juozo Lingio 90-mečiui paminėti. Maestro atidavė mūsų kolektyvui net 40 metų, ansamblyje „Lietuva“ gimė beveik visi jo šokiai, kuriais ansamblis didžiuojasi, saugo ir puoselėja iki šių dienų.

 

 

2010 m., ansamblio 70-ties metų jubiliejaus išvakarėse, buvo sukurta programa „Kelk, broleli“, kurioje atsispindi naujas požiūris į tautinį meną kaip į žanrą. Šis muzikinis – choreografinis projektas – lyg ansamblio ilgo nueito kelio žymuo, atskleidžiantis visiškai kitokį ir kiek netikėtą požiūrį į liaudies meną. Kūrinyje susipinė specialieji efektai ir folkloro bei džiazo muzika, o skirtingų stilių sintezė šiame spektaklyje leidžia iš naujo atrasti lietuvių folkloro universalumą ir kviečia išgirsti, kaip jis gali skambėti šiandien – naujai ir įdomiai.

 

 

 

Ansamblis šiandien

2011 m. vasario 22 d. kolektyvas atšventė garbingą 70-ties metų jubiliejų ir Nacionaliniame dramos teatre surengė iškilmingą koncertą „Lietuva – Lietuvai“. Šventinė programa ne tik tviskėjo geriausiais repertuaro kūriniais, bet ir buvo prisimintos svarbiausios ansamblio nueito meninio kelio akimirkos ir visa kūrybinės veiklos istorija.

Tų pačių metų rudenį buvo surengtas baletmeisterio Alfredo Kondratavičiaus kūrybinis vakaras „Atogrąžos“, kuriame choreografas pristatė geriausius savo darbus ansamblyje. 2011 m. prieš Kalėdas mūsų mažieji žiūrovai pamatė jaukią žiemos pasaka „Kaip katinėlis ir gaidelis Kalėdų ieškojo“, o jų tėveliams buvo parodyta nauja šventinė programa „Naujųjų metų sūkury“ su etnomuzikologe Loreta Sungailiene bei dainininkais Vytautu ir Egle Juozapaičiais. 2012 m. pavasarį ansamblis pristatė savo naują koncertinę programą „Čia – mano Lietuva“, atspindinčią du skirtingus ansamblio kūrybos laikotarpius. Koncerto tikslas – stiprinti žiūrovo patriotinius jausmus ir priminti, kokia neišsenkama ir įvairi yra mūsų tautos liaudies kūryba, kurią privalome vertinti, saugoti ir puoselėti.

2012 m. rudenį ansamblyje atgimė vienas pirmųjų lietuviškų miuziklų – Algimanto Bražinsko ir Antano Drilingos „Pagramančio šnekučiai“ pagal Petro Cvirkos romaną „Meisteris ir sūnūs“ – su nauju pavadinimu – „Žemės paukščiai“. 1976 m. Kauno muzikiniame teatre pastatytas spektaklis tapo populiariausiu to meto pastatymu, o praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų, ansambliui „Lietuva“ ir režisieriui Nerijui Petrokui pavyko šiuolaikiškai interpretuoti kūrinį ir suteikti
jam naują spalvingą gyvenimą. Satyrinėje tragikomedijoje, kurios veiksmas vyksta XX amžiaus pradžioje, savo personažą tobulai kuria aksominio boso savininkas Liudas Mikalauskas, siuvėjo Krizo partiją atlieka tenoras Deividas Norvilas – Deivis, o knygnešio Jono Deveiko personažą pakaitomis itikinamai įkūnyja baritonas Ramūnas Urbietis ir bosas Raimundas Juzuitis. Prieš pat Kalėdas mažuosius žiūrovus ansamblis pakvietė į stebuklingą miuziklą vaikams „Sidabrinis ežerinis“, o ištikimiausius gerbėjus – į koncertą „Naujametinis šėlsmas“ su Deiviu ir Renata Norvilais.

 

 2013 metus ansamblis pasitiko gastroliuodamas per Lietuvą su miuziklu „Žemės paukščiai“ ir koncertine programa „Čia – mano Lietuva“. Birželio mėnesį buvo surengtas anšlaginis „Aukso fondo“ pasirodymas Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, kuriame apsilankė ne tik ansamblio kūrybos mėgėjai, bet ir daugybė sostinės svečių iš Norvegijos, Kinijos, Danijos, Korėjos, Prancūzijos, Islandijos ir kitų šalių.

Vasaros metu įvyko ir dvejos ansamblio gastrolės – birželio 25-29 d. ansamblis reprezentavo Lietuvą tarptautiniame festivalyje „Folkart“ („Festival LENT“ programoje), vykusiame Maribore, Slovėnijoje, bei rugpjūčio 13-15 d. dalyvavo festivalyje „Teritorija mira“ („Pasaulio teritorija“), vykusiame Kaliningrade, Rusijos Federacijoje.

2013 m. ruduo ansamblyje buvo itin intensyvus ir kūrybingas. Pristatėme premjerą „Lietuva tarmiškai“ su Loreta Sungailiene ir Stanislovu Kavaliausku, gastroliavome su miuziklais „Žemės paukščiai“ ir „Velnio nuotaka“, kvietėme vaikus į mūsų naują Kalėdinę pasaką „Kaip varna Kalėdas gelbėjo“, o suaugusius – į šventinį Naujametinį koncertą Vilniuje, gruodžio 31 d.

2014 metus mes pasitikome gastroliuodami su muzikiniu spektakliu „Lietuva tarmiškai“, miuziklu „Žemės paukščiai“ ir rengdami edukacinius koncertus „Lietuvos regionai“ mokyklose. Vasarą dalyvavome XXXI-jame tarptautiniame folkloro festivalyje-konkurse „CARPATI 2014″ Rumunijoje, kur laimėjome II-ąją vietą!

Naują ansamblio sezoną pradėjome su išskirtine premjera – ansamblyje atgimė Giedriaus Kuprevičiaus ir Kazio Sajos miuziklas „Devynbėdžiai“ (rež. Nerijus Petrokas). Per Kalėdas daugiau kaip 2000 Vilniaus miesto ir rajono vaikų pamatė mūsų naują Kalėdinį spektaklį „Mauliukas“, o paskutinę metų dieną visus vilniečius kvietėme į smagią Naujametę programą „Lito palydos“ su humoriste Violeta Mičiuliene.

2015 metus mes pradėjome tęsdami miuziklo „Devynbėdžiai“ gastroles ir rengdami edukacinės programos „Tas margumas mūs šalelės“ koncertus mokyklose. Vasarą dalyvavome XIX-ame tarptautiniame folkloro festivalyje „VITOSHA 2015″ Bulgarijos sostinėje Sofijoje, o taip pat koncertavome Balstogėje, festivalio „Podlaska Oktawa Kultur“ atidarymo koncerte bei surengėme papildomą koncertą Punsko lietuvių kultūros namuose.

Jubiliejinį 75-ąjį ansamblio sezoną pradėjome su ypatinga programa – kartu su Lietuvos kariuomenės orkestru, roko grupe „Thundertale“, solistėmis Veronika Povilioniene ir Rasa Serra pristatėme patriotinę programą „Kilkim, broliai, sakalais!“ (rež. Leokadija Dabužinskaitė). Taip pat kartu su socialinės raidos ir reabilitacijos centru „Avevitus“ vykdėme bendrą projektą “Meninė socializacija specialiųjų poreikių vaikams“. O prieš pat Kalėdas daugiau kaip 2500 mažųjų žiūrovų pamatė mūsų naują muzikinį spektaklį „Kaip Zitutė pasaulį išgelbėjo“, sukurtą kultinės rašytojo Vytauto V. Landsbergio pasakos apie pelytę Zitą motyvais.