fbpx

Ansamblis „Lietuva“ koncertinį turą užbaigė švęsdamas kartu su žemaičiais

Ansamblis „Lietuva“ koncertinį turą užbaigė švęsdamas kartu su žemaičiais
Data:2019-07-15
Autorius: Ansamblis Lietuva

Ar žinojote, kad legendiniai Pilėnai, archeologų spėjimu, gyvavo ten pat kur Tauragės r. esantis Ivangėnų piliakalnis? Šios vietos istoriją liepos 12 d. IX-ajame Tarptautiniame Tauragės muzikos festivalyje atgaivino šventės organizatorius Liudas Mikalauskas kartu su valstybiniu ansambliu „Lietuva“: tūkstantinė minia suplūdo pasigrožėti „Legenda apie Pilėnus“. Šiemet renginys ypatingas – susirinkusieji kartu atšventė 800-ąjį Žemaitijos vardo jubiliejų.

„Net nebuvo abejonių dėl muzikinės programos pasirinkimo. Festivalį pradėjome visišku tautos pasididžiavimu. O žinia, kad Pilėnai galimai egzistavo renginio vietoje, suteikia dar didesnį pakylėjimo jausmą“, – apie visų pamėgtą miuziklą kalba oficialus festivalio steigėjas L. Mikalauskas, muzikinėje dramoje atliekantis Margirio vaidmenį. „Nepamirškime, kad 2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais, kadangi pirmą kartą šis vardas buvo paminėtas prieš 800 metų. Mūsų regionas tikrai turi ką švęsti“, – festivalio svarbą apibūdina organizatorius.

Populiarioji ansamblio programa „Legenda apie Pilėnus“ sugrįžo su įkvepiančiais netikėtumais: pirmą kartą muzikinė drama buvo rodoma lauko erdvėje, prie Ivangėnų piliakalnio,  o mylimiausioje Ūdrio arijoje skambantys žodžiai „Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom“ iš tiesų atgijo tikrais žirgais – viduramžių žemaitukais. Publika taip pat įsiliejo į autentišką aplinką: jiems skirtos kėdės virto medžių kelmais. Įdomūs liaudies instrumentų sąskambiai su variniais pučiamaisiais atkūrė puikiai žinomos Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ muziką, parašytą simfoniniam orkestrui.

Lietuvoje originaliųjų „Pilėnų“ premjera įvyko dar 1956 m., o valstybinis ansamblis „Lietuva“ 2017 m. operą prikėlė niekur neregėtu amplua. Miuziklo režisieriui Nerijui Petrokui, stačiusiam ne vieną operą ar muzikinį pasirodymą, atiteko svarbi užduotis nubraižyti V. Klovos operinį kūrinį naujomis scenos ir meno išraiškomis. Šiame pastatyme vyrauja intensyvus veiksmas, sutrumpintas operos libretas, gausu prozos, šokio ir pantomimos, o muzikinė aranžuotė pritaikyta ansamblio liaudies instrumentų orkestrui, kurį papildo Lietuvos kariuomenės orkestro variniai pučiamieji.

„Kolegos seniai mane kalbino imtis šio kūrinio, pažįstamo nuo pat paauglystės. Iš pradžių mintis atrodė bauginanti  tarsi nesuvaldomas molio gabalas. Galiausiai pavyko atskleisti ryškiausius operos momentus ir žiūrovams perteikti stiprią emociją. Žinoma, kūrinio formatą pritaikėme intensyviai gastroliuojančiai „Lietuvai“, pavyko  įnešti kitų emocinių spalvų, melodijų ir ritmų, pasipildė vargonų elementai, rečitatyvai. Artėjome prie miuziklo žanro ir nesitapatinome su V. Klovos opera, todėl muzikinį spektaklį pavadinome „Legenda apie Pilėnus“ . Legendą visuomenei papasakojome savaip“, – kūrybinį kelią komentuoja režisierius N. Petrokas.

Negana to, kad legendinė opera „Pilėnai“ tapo unikalia ansamblio legenda, pateikti miuziklą ant Ivangėnų piliakalnio nebuvo taip paprasta. „Spektaklis  gana dinamiškas, turėjome išnaudoti visą landšaftą. Atlikėjams teko įveikti didelius atstumus ir stačius šlaitus – net ištvermingiausiems šokėjams pakirto kojas, dainininkai dėjo pastangas stabiliam kvėpavimui išlaikyti. Nerimavome dėl oro sąlygų. Tačiau mūsų sumanymas pavyko, žiūrovų įspūdžiai tikrai geri. Kalnynas toks sakrališkas, jog patys jautėme nenusakomą energetiką, džiaugėmės būdami viso to dalimi“, – apie įveiktus iššūkius pasakoja režisierius.

Kaip ir originalus operos siužetas, šis miuziklas pasakoja apie išdavystę, kurią patiria Pilėnų kunigaikštis Margiris. Savo įdukros Mirtos išduotas, Margiris su savo kariais narsiai kaunasi prieš kryžiuočius, tačiau priešo pajėgos pasirodo esą stipresnės. Nematydami vilties atsilaikyti ir suvokdami savo pralaimėjimą, Pilėnų gynėjai galiausiai patys pasirenka mirtį.

„Fantastiški atlikėjai, nuostabus ir nepakartojamas renginys! Tai didžiulė dovana Žemaitijos kraštui ir visai Lietuvai, nes žmonės to išsiilgę, jiems reikia peno sielai“, – tokiomis nuotaikomis atlikėjus gyrė žiūrovai ansamblio „Lietuva“ Facebook paskyroje.

„Manau, kad ansamblis išskirtinis. Jis kelia tautinę, teatrinę dvasią, atskleidžia lietuviškos kultūros grožį. Vis dėlto nebijoma ieškoti naujų formų ar išeiti iš nusistovėjusių ribų, o tai kolektyvą daro šiuolaikišką“,  – komplimentų negaili ilgametis ansamblio draugas L. Mikalauskas.

Pagrindiniai solistai: bosas Liudas Mikalauskas, jaunosios kartos operos žvaigždė, sopranas Dovilė Kazonaitė, taip pat bosas Egidijus Dauskurdis, sopranas Ieva Filipkauskaitė, tenoras Edgaras Davidovičius ir baritonas Rokas Šveisteris. Ansamblio „Lietuva“ orkestrui dirigavo Lietuvos kariuomenės orkestro kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas.

Atsisveikindamas prieš atostogas, kolektyvas 78-ąjį „Lietuva“ sezoną užbaigė liepos 13 d. Naisių vasaros festivalyje. „Legenda apie Pilėnus“ brandžiai vainikavo pastaruosius ansamblio metus, kurie buvo turtingi: pristatyta muzikinė programa „Švęskime laisvę“ kartu su folkroko grupe „Žalvarinis“, vyko gastrolės Italijoje ir Slovėnijoje, surengtos edukacinės bei kitos programos. Didžiulio pasisekimo sulaukė viena įspūdingiausių ir moderniausių premjerų – misterija „Dievai ir žmonės“, kurią dar galėsite išvysti naujame kolektyvo sezone. Valstybinis ansamblis rugsėjį grįš ir su naujais koncertais, šokio spektakliais bei kitomis išskirtinėmis programomis. Lietuvos kultūros pasaulį sudrebins dar viena premjera – koliažinė opera „Mažvydas“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui paminėti. Tokio milžiniško projekto ansamblis „Lietuva“ dar nėra turėjęs.

Naujienas galite sekti valstybinio ansamblio „Lietuva“ socialinių tinklų Facebook ir Instagram paskyrose, taip pat oficialioje svetainėje  www.ansamblis-lietuva.lt.


Komentarai