Kostiumai

 

Lietuvių tautiniai drabužiai viešumoje pradėti rodyti XX amžiaus pradžioje – 1900 m. Paryžiaus parodoje, 1911 m. Maskvos parodoje, to meto Vilniaus dailės parodose. Sistemingas jų rinkimas ir tyrinėjimas prasidėjo XX amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį, kai Žemės ūkio rūmai užsimojo surinkti visas žinias ir senovinių drabužių originalų pavyzdžius.Tautinių drabužių medžiaga 1939 m. buvo paskelbta “Sodžiaus meno” VII ir VIII knygose, apimančiose  XVIII-XIX a. lietuvių moterų tautinius drabužius, o šių drabužių originalai 1940 m. buvo perduoti Vytauto Didžiojo Kultūros muziejui Kaune.

Pagrindiniai tautinių drabužių tyrinėjimo korifėjai tuo metu buvo Anastazija ir Antanas Tamošaičiai. Būtent jų koncepcijos tautiniais drabužiais 1941 m. vilkėjo įsteigtasis liaudies ansamblis.

 

Anastazija ir Antanas Tamošaičiai

Anastazija Tamošaitienė gimė 1910 m. rugsėjo 9 d. Šilutės raj. Vainuto miestelyje. 1928–1931 m. mokėsi Moterų dailės darbų mokykloje Kaune. 1932-1937 m. dirbo Žemės ūkio rūmuose, tobulinosi Švedijoje. 1939-1940 m. dirbo „Marginių“ bendrovėje, 1940-1942 m. – Kauno taikomosios dailės institute. Pasitraukusi į Vakarus, dėstė Tamošaičių įkurtoje Dailės studijoje Glasenbache (Austrija), Dailės ir amatų mokykloje Freiburge (Vokietija). 1948 m. Kanadoje įsteigė Audimo ir tautinių drabužių studiją, 1977 m. – Lietuvių tautodailės institutą. Kartu su A. Tamošaičiu išleido knygas „Lithuanian National Costume“ („Lietuvių tautiniai drabužiai“, 1979) ir „Lithuanian Sashes“ („Lietuvių juostos“, 1986). Mirė 1991 m. rugpjūčio 28 d. Kanadoje.

Antanas Tamošaitis gimė 1906 m. vasario 15 d. Šakių raj. Barzdų k. 1923-1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1929-1932 m. dėstė Kauno meno mokykloje, 1931-1940 m. dėstė audimo pagrindus Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, dirbo Žemės ūkio rūmuose audimo instruktoriumi, vadovavo liaudies meno ekspedicijoms. 1940-1944 m. dirbo Vilniaus ir Kauno aukštosiose dailės mokyklose. Pasitraukęs į Vakarus dėstė Tamošaičių įkurtoje Dailės studijoje Glasenbache (Austrija), Dailės ir amatų mokykloje Freiburge (Vokietija). Kanadoje išleido knygą „Tautiniai rūbai ir juostų raštai“ (1968), anglų kalba –„Lithuanian Easter Eggs“ („Lietuvių margučiai“, 1982), meno knygų kartu su A. Tamošaitiene. 2000 m. grįžo į Lietuvą, mirė 2005 m.

 

 

A ir A. Tamošaičiai pateikė tokius lietuvių tautinių drabužių apibūdinimus:
„Aukštaičių moterų tautiniai drabužiai yra vieni seniausių savo formomis, audimo būdu, raštais ir šviesokomis spalvomis. Aukštaitijoje ligi paskutiniųjų laikų dar tebedėvimas nuometas. Zanavykių tautiniai drabužiai yra vieni puošniausių savo raštais, spalvomis ir pasiuvimu. Kapsių tautiniai drabužiai tai lyg darnus zanavykiškų ir dzūkiškų junginys. Dzūkių tautiniai drabužiai pasižymi nepaprastu spalvų, dryžių ir langelių margumu. Vilniečių sodžiaus moterų drabužiai primena lietuvių diduomenės apdarus. Mažosios Lietuvos moterų tautiniai drabužiai turi pačius seniausius bruožus, šio krašto lietuvių drabužių spalvos tamsokos. Aukštaičių vyrų drabužiai – šviesokų spalvų, languoti ar dryžuoti, trumpai pasiūti. Žemaičių vyrų drabužiai – tamsokų atspalvių. Zanavykų drabužiai pasižymi dideliu iškilmingumu ir puošnumu. Kapsų vyrų drabužiai – spalvingi šviesūs, linkę į dryžuotumą. Dzūkų vyrų drabužiai pasižymi savo margumu ir kuklumu. Vilniaus krašto vyrų drabužiai pasižymėjo didikų aprangos bruožais. Mažosios Lietuvos vyrai dėvėjo tamsiais drabužiais”. Iš esmės ši tautinių drabužių apibūdinimo koncepcija nėra atmesta ir šiais laikais.