Balandį – misterijos „Dievai ir žmonės“ premjera!

Misterija „Dievai ir žmonės“

Balandžio 5 ir 6 d. 18:30 val. – Vilniuje, Lietuvos rusų dramos teatre

Balandžio 12 d. 19:00 val. – Klaipėdos Žvejų rūmuose

Balandžio 17 d. 18:00 val. – Marijampolės kultūros centre

Bilietus galima įsigyti čia – https://bit.ly/2umIc7R

Archajinės ir elektroninė muzikos samplaika, senosios giesmės ir šiuolaikinės jų traktuotės, modernus šokis ir ritualinės apeigos – visa tai persipina naujoje unikalioje misterijoje „Dievai ir žmonės“. Neįprastos tonacijos, žiniuoniški užkalbėjimai bei žemi garsai – tarsi sapnas įtrauks žiūrovą. Spektaklį, kuriame perteikiami Baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai, sustiprins novatoriška scenografija – daugiasluoksnėje projekcijoje atgis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų fragmentų koliažai. Šį projektą, pasitelkusi gausią žinomų kūrėjų komandą, Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ didžiųjų miestų teatruose pristatys jau balandį.

Kuo praeitis tolimesnė, tuo ji tampa mįslingesnė, įdomesnė, tuo labiau apauga paslaptimis, o mes vis labiau norime ją iškoduoti. Senoji kultūra bene geriausiai atsiskleidžia per to laikmečio religiją ir jos išskirtinumus. Šiuo atveju Baltų religija kartais vadinama ekologine religija, nes ji susieta su gamta, žmogaus darna su gamtos stichijomis. Sumanymo autorė ir spektaklio režisierė – Leokadija Dabužinskaitė, už nuopelnus Lietuvai Prezidentės apdovanota Riterio kryžiumi, įkvėpimo sėmėsi iš mokslininkų tyrinėjimų, senųjų folkloro dainų, konsultavosi su mitologais, istorikais, liaudies meno tyrinėtojais.

„Archajinė baltų kultūra nepaliko savo rašytinių  lobių. Jų apeigų, tradicijų, gyvenimo būdo aprašymai mažomis nuotrupomis išliko krikščionių  misionierių – dvasininkų, o dažniausiai kryžiuočių kronikose. Nesuprasdami tikrosios apeigų prasmės, tik matydami iš šalies,  kronikų autoriai  nesiekė tiesos ir tikslumo. Tačiau tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis „kodų“ prabyla. Visa tai labai padėjo spektaklio kūrybai. Tačiau mūsų kūrybinė komanda tikslaus atkartojimo nesiekia – su didele pagarba  žiūrime į  praeitį  pro  plačius vaizduotės vartus,  XXI amžiaus žmonių akimis“,- pasakoja Leokadija Dabužinskaitė.

Senojoje pasaulėžiūroje, kur svarbiausia buvo apeiga, burtai, magija, Dievas yra absoliutus visos būties šaltinis, ir Jis pranoksta visa, kas žemiška. Spektaklyje žiūrovai matys apeigų vizijas ir meldimus seniesiems baltų dievams: Perkūnui, Žemynai, Laimai, Medeinai, Gabijai ir kt.

Misterija prasideda nuo mito apie pasaulio sukūrimą „iš dumblo, kurį Velinas, Dievo lieptas, išgriebė iš vandens gelmių“. Visatos kūrime dalyvauja trys dievai: vyriausias  Dievas  Praamžius (kitaip vadinamas Ukopirmas) – šviesos,  Velinas (Velnias)  – tamsos,  Perkūnas – gėrio ir  dangaus ugnies. Perkūnui nutrenkus Veliną į požemius, nuo žaibų sužadinama Žemės dvasia – gyvybės jėga – Deivė Žemyna, atsiranda visa kas gyva. Tada iš žemės į pasaulį „ateina“ žmonės.  Likimo deivė Laima meta likimo siūlus kiekvienam, nulemdama vienus ar kitus įvykius  jų  gyvenime.  Keliaudami „laiku  ir erdve“  žmonės  savo būčiai  prašo  Dievų  pagalbos ir globos. Dievai žmonėms suteikė nepaprastą galią – kurdami naują gyvybę,  žmonės tampa lyg dievai.

Dramatiška  vaidilutės ir medžiotojo meilės istorija duoda pradžią naujos genties gyvenimui. Čia, sukantis laiko ratui, pasimato baltų tradicijos, šventės, ritualai, apeigos, visu savo grožiu ir patiriamas sunkumais. Lyg Dievų bausmė už nusižengimus – jų  sūnaus auka karui. Balto žirgo aukojimas  karo dievui Perkūnui, mūšio sėkmei nulemti, spektaklyje  sutapatinamas su sūnaus – kario žūtimi kovoje…

Kostiumus  spektakliui kuria žinoma  teatro  scenografė ir kostiumų dailininkė, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota, Daiva Samajauskaitė. Žiūrovai taip pat išvys ir baltų genčių istorinius kostiumus, atkurtus pagal arcehologinius tyrinėjimus.

Mitologinius dievus spektaklyje vaizduoja koliažai, sudėlioti iš M.K. Čiurlionio paveikslų fragmentų. Misterijos atlikėjai atsidurs lyg tų paveikslų viduje. Video projekcijas kuria  spektaklio  vizualizacijos dailininkas Rimas Sakalauskas, ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.

Spektaklyje skambės  originali  kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio sukurta elektroninė muzika, elektroninės archaiškų giesmių, dainų, sutartinių versijos, užkalbėjimai, pastiprinti įtraukiančiais atsikartojimais, primityviais ir meditavyniais garsais. Tekstus kūriniams sukūrė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas,  poetas ir vertėjas  Vladas Braziūnas.

Muzikiniam spektakliui „Dievai ir žmonės“ mistikos priduos ne tik ansamblio „Lietuva“ choro atliekamos daugiabalsės giesmės, sutartinės, bet ir gerklinis bei burdoninis dainavimo būdai, folkloriniai balsai. Kviestiniai atlikėjai: aktorius Valentinas Krulikovskis, Rasa Serra, Gabija Adamonytė, VU ansamblio „Ratilio“ solistai Milda Pieškutė ir Augminas Petronis, ansamblio „Lietuva“ solistai Dovilė Kazonaitė ir Martynas Vilius Varnelė. Skambės ir aktoriaus Giedriaus Arbačiausko dainos interpretacijos.

Modernaus šokio choreografiją kuria garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos ,,Dzirnas” įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio pedagogė, choreografė Agnė Rickevičienė, choreografės Sandra Muningytė – Domingo ir režisierė Leokadija Dabužinskaitė.

KŪRYBINĖ KOMANDA:

Režisierė ir vyr.choreografė – Leokadija Dabužinskaitė

Kompozitoriai: Linas Rimša ir Aras Žvirblys

Kostiumų ir scenografijos dailininkė – Daiva Samajauskaitė

Video projekcijų dailininkas  – Rimas Sakalauskas

Šviesų dailininkas – Vilius Vilutis

CHOREOGRAFAI:

Agris Danilevičs

Agnė Rickevičienė

Sandra Muningytė – Domingo

SOLISTAI:

Rasa Serra

Valentinas Krulikovskis

Dovilė Kazonaitė ( Valstybinis ansamblis „Lietuva)

Gabija Adamonytė

Milda Pieškutė ( VU ansamblis „Ratilio“)

Augminas Petronis ( VU ansamblis „Ratilio“)

Martynas Vilius Varnelė ( Valstybinis ansamblis „Lietuva)

DĖKOJAME:

Nacionaliniam M.K. Čiurlionio dailės muziejui už skaitmenines dailininko kūrinių kopijas