Baltijos kelio 35-metis Katedros aikštėje: atvyko G. Nausėda, D. Grybauskaitė, V. Landsbergis ir kiti garbūs svečiai
Sostinėje penktadienio vakarą įvyko iškilmingas Baltijos kelio 35-mečiui skirtas koncertas „650 KM LAISVĖS“. Nemokamas renginys į Katedros aikštę sutraukė būrį garbių svečių, į minėjimą buvo kviečiami miesto gyventojai ir svečiai. Koncerte, kurį organizavo valstybinis ansamblis „Lietuva“ ir Lietuvos nacionalinė filharmonija, dalyvavo 200 atlikėjų iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos – tai buvo didžiausias Baltijos kelio minėjimo koncertas regione.
Šventėje dalyvavo ir garbingi svečiai. Paminėti kartu Baltijos kelio jubiliejų atvyko Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene, Prezidentė Dalia Grybauskaitė, profesorius Vytautas Landsbergis, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Kultūros ministras Simonas Kairys, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, Estijos, Latvijos, Ukrainos, JAV ir kitų užsienio ambasadų atstovai ir kiti žinomi visuomenės veikėjai.
Koncerto pavadinimą įkvėpė prieš 35 metus rankomis susikibusių tėvų ir senelių grandinės atstumas, tai – „650 km laisvės“. Šventinio koncerto ašis, pabrėžianti Baltijos sesių vienybę, trys žymūs dirigentai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Iš Estijos atvykęs Erki Pehkas sakė, kad prisiminti tokius įvykius kaip Baltijos kelias ypač svarbu. „Kad net jaunesni nei 35 metų žmonės žinotų, jog nėra galingesnio jausmo už gerus kaimynus ir taikų, draugišką sugyvenimą“, – teigė estų dirigentas. Iš Latvijos atvykęs Martinš Ozolinš džiaugėsi galimybe koncertuoti Lietuvoje ir kartu sukurti galingą pasirodymą, galingą žinią apie vienybę ir paramą.
Koncerto muzikos vadovas, vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas prieš koncertą sakė, kad į Lietuvą atvykę muzikantai bei solistai iš Latvijos ir Estijos nustebo tokio minėjimo mastais. Kalbėdamas apie koncerto programą, jis teigė, kad renginio muzika atspindi mūsų DNR. „Šiek tiek liaudies muzikos, kuri bus transformuota į dabartį, elektroninės muzikos, taip pat simfoninės, rimtosios muzikos, kas atstovauja mūsų valstybėms ir tapę šiuolaikine klasika. Mes dar kartą šį vakarą susijungsime visi tarsi Baltijos kelyje. Be jokios abejonės, prisiminsime Ukrainos įvykius. Jie eina tą patį kelią, kurį mes nužengėme per 35 metus“, – sakė M. Pitrėnas.
Koncerto režisierius Dalius Abaris siekė Baltijos kelią papasakoti per po 35 metų 650 kilometrų laisvės keliu į istorinę praeitį besileidžiantį kūrėją, kuris tik gimęs dalyvavo Baltijos kelyje. Jį įkūnijo kompozitorius ir aranžuotojas J. Jasinskis, pats istoriniame įvykyje dalyvavęs būdamas vos keturių mėnesių. „Džiaugiuosi galėdamas dalyvauti čia ir pergyventi iš naujo“, – teigė J. Jasinskis, kuris yra ir koncerto muzikinių kompozicijų autorius bei aranžuotojas.
Iškilmingą koncertą pradėjo būtent jo aranžuota muzikinė kompozicija pagal „Bunda jau Baltija“ motyvus.
Programoje skambėjo kūriniai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, kuriuos dovanos 200 atlikėjų iš trijų Baltijos sesių, tarp jų ir valstybinis ansamblis „Lietuva“, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, folk-pop grupė „Tautumeitas“, Valstybinis choras „Latvija“, grupė „Happyendless“, choras „Aidija“, estų dainininkė Maarja Nuut ir kiti.
Sveikinimo žodį šventinio koncerto proga tarė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Kalbėdamas apie Baltijos kelio jubiliejų – 35-erius metus, jis sakė, kad tai – jauno, bet jau brandaus žmogaus amžius, žmogaus, kuris tvirtai žino, kas yra svarbu, o ką galima palikti šalikelėje.
„Taip ir mūsų valstybė tvirtai žino už kokius principus ir už kokias vertybes kovojo, o ką galima palikti istorijos užmarštyje. Mūsų šventė vadinasi „650 km laisvės“. Aš papildyčiau, dar papildomai 2 milijonai širdžių, karštai plakančių širdžių. 2 milijonai žmonių, kurie iš įvairių Lietuvos, Latvijos, Estijos vietų sugužėjo į Baltijos kelią, į tą didįjį stebuklą, kad taptų jo dalimi, kad tvirtai pareikštų savo prigimtinę teisę į laisvę, ne Ribentropas su Molotovu, ne Stalinas su Hitleriu apsikniaubę žemėlapį nakties prieblandoje lems mūsų ateitį ir likimas – mes lemsime savo likimą. Baltijos kelią vadina gyvąja grandine, man atrodo, kad tai buvo ir gyvoji siena, gyvasis skydas nuo tos bjaurasties ir apnašų, kurios vėlesniais dešimtmečiais kaupėsi į Rytus nuo mūsų. Ir šiandien prasiveržė visa savo esybe“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kalbėdamas apie Baltijos kelią, Lietuvos Respublikos prezidentas išreiškė paramą ir mūsų sesei Ukrainai, kuri rytoj švęs savo Nepriklausomybės metines.
Koncerte žiūrovai išgirdo ir legendinį kūrinį „Bunda jau Baltija“, kurį atliko solistės Aistė Benkauskaitė, Ilona Pliavgo ir Asnate Rancāne. Palaikant kovojančius už savo laisvės kelią, dedikuojamas kūrinys ir Ukrainai, kuri rugpjūčio 24 d. minės Nepriklausomybės dieną.
Koncerto mecenatas, bendrovė „Elektrum Lietuva“ renginio metu kvietė visus norinčius vienytis ir susijungti simbolinei mozaikai, kuri skirta įamžinti Baltijos kelio 35-etį. Daugiau nei 400 žmonių prisijungė prie iniciatyvos. Dalyviai fotografavosi ir savo nuotraukas klijavo į simbolinę mozaiką. Iš žmonių atvaizdų buvo sudėta daugiau nei 4 metrų aukščio ir 2 metrų pločio išmatavimų mozaika, kuri bus eksponuojama simbolinėje Baltijos kelio pradžios vietoje – ant Gedimino kalno.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Renginio partneriai: Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Informacinis partneris LRT.
Koncerto nuoroda: ČIA
Komentarai