Baltijos keliui 35 – koncertas „650 KM LAISVĖS”
Kviečiame vienytis ir kartu švęsti Baltijos kelio 35-metį koncerte „650 KM LAISVĖS“, kuris įvyks rugpjūčio 23 d. 19 val. Vilniaus Katedros aikštėje.
650 km laisvės – tiek užfiksuota gyvai rankomis susikibusių tėvų ir senelių grandinėje. O ką laisvė mums reiškia šiandien?
Laisvės siekis jau nebetilpo tik vienos mūsų valstybės sienų ribose – prieš 35-erius metus, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, visam pasauliui parodėme, koks stiprus bendras tikslas jungia tris Baltijos šalis. „Baltijos kelias, ne Berlyno siena tapo Europos ateities simboliu“, – pabrėžė JAV Prezidentas Joe Biden.
Baltijos kelias – tai Laisvės kelias. Laisvė reikšti mintis, laisvė kurti, keliauti, laisvė būti savimi… ir atsakomybė už laisvę. „650 KM LAISVĖS“ – tai simbolinė nuoroda į kelią, kurį mes jau nutiesėme ir kurį auginame su jaunąja karta, kartu palaikydami kovojančius už savo Laisvės kelią.
ATLIKĖJAI:
Valstybinis ansamblis „Lietuva“
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Elektroninės muzikos grupė „Happyendless“
Kamerinis choras „Aidija“
Valstybinis choras „Latvija“ (LV)
Folk-pop grupė „Tautumeitas“ (LV)
Maarja Nuut (EE) ir kiti.
Koncerto muzikos vadovas, LNSO meno vadovas ir vyr. dirigentas – Modestas Pitrėnas
Latvių dirigentas – Martinš Ozolinš
Estų dirigentas – Erki Pehk
Muzikinių kompozicijų autorius ir aranžuotojas – Jievaras Jasinskis
Režisierius – Dalius Abaris
VIENYTIS KVIEČIA:
Organizatoriai – Valstybinis ansamblis „Lietuva“ ir Lietuvos nacionalinė filharmonija
Renginio mecenatas – „Elektrum Lietuva“. Energija vienija!
Projektą iš dalies finansuoja – LR Kultūros ministerija, LR Vyriausybės kanceliarija ir Vilniaus miesto savivaldybė
Informacinis rėmėjas – LRT
***
Valstybinis ansamblis „Lietuva“ ir Lietuvos nacionalinė filharmonija organizuoja didelio masto koncertą „650 KM LAISVĖS”, skirtą Baltijos kelio 35-mečiui įprasminti. 650 kilometrų laisvės – tai simbolis gyvai rankomis susikibusių žmonių grandinės, nusidriekusios nuo Vilniaus per Rygą iki Talino įsimintiną 1989 m. rugpjūčio 23 d. Tai bus pagrindinis ir nemokamas Baltijos kelio jubiliejui skirtas renginys, pilietinė akcija visame Baltijos regione.
Režisieriaus Daliaus Abario vizijoje – po 35 metų 650 kilometrų laisvės keliu į istorinę praeitį besileidžiantis kūrėjas, kuris tik gimęs ant rankų dalyvavo gyvoje Baltijos kelio grandinėje. Tas kūrėjas – aranžuotojas ir kompozitorius Jievaras Jasinskis. Kaip šiandien mes jaučiame savo laisvę? Ar mokame su ja elgtis, ar saugome, ar esame pasiryžę dėl jos viskam? Kūrėjas ieško įkvėpimo ir visa tai permąsto pasitelkdamas šiuolaikines išraiškos priemones – muziką, chorinį dainavimą, vizualizacijas, kas kartu suskambės koncerto metu Katedros aikštėje, pačioje sostinės širdyje. Kulminacinį renginį „650 KM LAISVĖS“ tiesiogiai transliuos informacinis rėmėjas LRT.
Koncerte skambės visų Baltijos šalių muzikos DNR, kur persipins akademinės, aranžuota liaudies ir elektroninės muzikos žanrai. Bendra šiuolaikinė muzikinė kompozicija apjungs chorus, orkestrus ir atlikėjus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, simbolizuojančius trijų Baltijos sesių vienybę. Pakilią nuotaiką kurs bei džiugią, iškilmingą muziką vienoje scenoje atliks valstybinis ansamblis „Lietuva“, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, elektroninės muzikos grupė „Happyendless“, kamerinis choras „Aidija“, valstybinis choras „Latvija“, latvių folk-pop grupė „Tautumeitas“, estų atlikėja Maarja Nuut ir kiti. Diriguoti šiam unikaliam orkestrui kviečiami žymūs dirigentai: iš Estijos – Erki Pehk, o Latvijos – Martinš Ozolinš. Muzikinės programos vizualizacijas kurs Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunieji kūrėjai.
Liepos 9 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte, kur ir prasidėjo istorinis Baltijos kelias, surengta spaudos konferencija. Pristatytas pagrindinis šių metų Baltijos kelio jubiliejui skirtas renginys „650 KM LAISVĖS“ ir Baltijos – Laisvės kelio simbolis.
Ansamblis „Lietuva“ tęsia ilgalaikę kampaniją „Auginkime vienybės raumenį“, skirtą vienyti skirtingų tautų, religijų žmones, istoriškai kuriančius bendrą šalies istoriją.
Komentarai