Dizainerė S. Straukaitė apie naują performansą: „Jaunimas mėgsta atrasti naujas teritorijas“

Dizainerė S. Straukaitė apie naują performansą: „Jaunimas mėgsta atrasti naujas teritorijas“
Data:2021-11-11
Autorius: Ansamblis Lietuva

„Niekada neinu jau pramintais keliais, todėl pažvelgiau į lietuvių liaudies kostiumą kitu kampu“, – sako garsi dizainerė, naujo šokio ir muzikos performanso „Siūbuojanti žemė“ kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė. Kai jau atrodo, kad įprastas tautinis kostiumas niekuo nenustebins, profesionalų rankose įvyksta netikėčiausi virsmai – į kokią šiuolaikišką formą  pavirs liaudies menas, žiūrovai įsitikins lapkričio 18 d. Vilniuje, Šokio teatre. Kūrybinių dirbtuvių metu gimęs jaunųjų menininkų ir ansamblio „Lietuva“ performansas, režisuojamas choreografių Agnijos Šeiko ir Linos Puodžiukaitės-Lanauskienės, kvies išgyventi tikrą kūrybinį eksperimentą – muzikinių stilių, laikmečių ir tiems laikmečiams būdingų patyrimų sintezę.

„Labai norėčiau salėje išvysti jaunus veidus, nes šiame projekte susibūrė jaunų choreografų ir muzikos kūrėjų būrys, o dabartinis jaunimas mėgsta atrasti naujas teritorijas buvusiame laike“, – tikisi S. Straukaitė, mados festivalio „Mados infekcija“ organizatorė ir meno vadovė, du kartus apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Atsiskleidžia tik per judesį

„Siūbuojančios žemės“ atlikėjams kostiumus kūrusi S. Straukaitė mano, kad visas unikalumas atsiskleis tik per patį performanso atlikimą.

„Norėjau permąstyti ir naujai pažvelgti į seniai susiformavusį ansamblio „Lietuva“ įvaizdį – stilizuotą lietuvių liaudies kostiumą, kurį (įsivaizdavimą – aut. past.), turbūt, vis dar turi daugelis žmonių. Norėjau ištraukti tai, kas yra įdomu, unikalu, ir tarsi padėjau po padidinimo stiklu. Visgi, čia šokio ir muzikos spektaklis, kur karaliauja plastika, choreografija, todėl kostiumai yra gyvos skulptūros, kurių grožis atsiskleidžia tik per judesį. Stebėjau repeticijas ir viskas gimė spontaniškai – čia ir dabar“, – apie kūrybinį procesą pasakoja S. Straukaitė.

Dabartinėmis repeticijų nuotaikomis dalinasi ir viena iš performanso režisierių A. Šeiko.

„Esame jau finišo tiesiojoje, gimsta naujos spalvos, ir aš slaptai jau džiaugiuosi ta besikuriančia nuotaika. Man atrodo, kad tiek „Lietuvos“ šokėjai, tiek choro artistai ir orkestras patys pamatė performanso liniją, pajautė vidinį santykį, nes prieš tai teko apdoroti daug medžiagos. Tai nėra kasdieniškas dalykas, ypač tiems, kas susiję su sceniniu liaudies šokiu ir muzika, bet tai yra labai vertinga, tikiuosi ir žiūrovai pajus natūralų ir organišką buvimą, tikrą judesį, tikrą susitikimą.“

Performansas sujungs du skirtingus, sugyvenimo ieškančius pasaulius – šiuolaikinį ir sceninį lietuvių liaudies meną. Tai kartu retrospektyvinis žvilgsnis į ansamblio ilgametę kūrybą, kurią modernia forma atliks ansamblio „Lietuva“ choras, orkestras ir šokėjai.

Jaunųjų kūrėjų patirtys

Į jaunųjų menininkų kūrybines dirbtuves, kurių rezultatas – unikalus ansamblio „Lietuva“ performansas, susibūrė aštuoni jauni bei perspektyvūs kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio. Ansamblis „Lietuva“ juos pakvietė savaip pasižiūrėti į liaudies žanrą, todėl projekto kūrybiniai užkulisiai paliko įspūdį vienam iš kompozitorių Nikitai Kiriuchinui.

„Tai yra tam tikra tema, tokia nepažįstama, ir instrumentai nepažįstami – reikėjo skirti laiko. Gan sunkus uždavinys, nes dar neteko to daryti. Manau, tai sujungta ne tik su Lietuvos istorija ar liaudies muzika, bet tiesiog su pasauline muzika, pasauline istorija. Bandžiau atitaikyti ir parašyti muziką taip, kaip niekada nerašiau, ir rašyt kiek įmanoma lietuviškai, akademiškai. Man atrodo tas turėtų sudominti žiūrovą, ateit ir pamatyt naują požiūrį į tokią muziką.“

„Man, kaip jaunam kompozitoriui, tai yra tiek proga išbandyt save kitame amplua, tiek pats projekto konceptas įdomus. Tikiu, kad žiūrovai išgirs atpažįstamas melodijas, tačiau bus daug elementų iš kitų sričių – tai nebus tradicinis pasirodymas. Rezultate matosi, kad čia dirba labai jauna komanda, bus labai modernu ir įdomu bet kokio amžiaus žiūrovui. Vyresnioji karta atpažins tai, ką žino, tik kita forma, o jaunas žiūrovas irgi pamatys sau artimas formas“, – papildo ir kitas jaunasis kompozitorius Kazimieras Krulikovskis.

Jaunieji choreografai ir kompozitoriai, dirbantys akademinės, elektroninės ir eksperimentinės muzikos srityse, pasitelkė naujas menines formas ir interpretacijas, panaudodami ansamblio „Lietuva“ unikalumą, repertuaro motyvus ir savo kūrybinę patirtį.

Viena iš performanso režisierių – choreografė A. Šeiko, Šeiko šokio teatro įkūrėja, triskart apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“, pelniusi Boriso Dauguviečio auskarą bei du kartus pripažinta metų choreografe. Kita režisierė – choreografė L. Puodžiukaitė-Lanauskienė, Šiuolaikinio šokio asociacijos pirmininkė, Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja-ekspertė, dėstanti šokį ir LMTA, vedanti seminarus Lietuvoje ir užsienyje, kviečiama į įvairias ekspertų komisijas.

Performanso „Siūbuojanti žemė“ scenarijaus autorė – Sondra Simana, taip pat kūrusi modernaus šokio spektakliui „Dėdės ir dėdienės“ pagal J. Tumą-Vaižgantą. Vaizdo projekcijų kūrėjas – Saulius Paliukas, o šviesų dailininkas – Povilas Laurinaitis.

Po šiemet vienintelio programos „Siūbuojanti žemė“ pristatymo Vilniuje, performanso turas numatomas kituose Lietuvos miestuose 2022 m.

Lapkritį ir gruodį turą po Lietuvą tęs modernaus šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal J. Tumą-Vaižgantą. Režisierė – Aušra Krasauskaitė.

 

 


Komentarai




Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. Cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku". Savo duotą pasirinkimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Plačiau apie naudojamus slapukus skaitykite "Privatumo politikoje".

Sutinku
X