LRT PLIUS eteryje – ANBO 100-mečiui ir aviacijos legendoms skirtas koncertas „Dangaus konstruktorius“

Apie amžiną žmogaus troškimą atsiplėšti nuo žemės ir lėktuvą, tapusį mūsų aviacijos simboliu. Gruodžio 7-ąją, minint Tarptautinę civilinės aviacijos dieną, per LRT PLIUS bus pristatomas videografinis koncertas „Dangaus konstruktorius“. Žiūrovai kviečiami nusikelti į istorinę Kauno sporto halę, vienam vakarui atgijusią įspūdingu lėktuvų angaro pavidalu. Originalaus formato sumanymui – visais pojūčiais pakylėjančiam muzikos, judesio bei vaizdo „skrydžiui“ – susibūrė patyrę scenos kūrėjai ir atlikėjai. Ansamblio „Lietuva“ premjera skirta Antano Gustaičio sukurto ANBO šimtmečiui ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metams.

Įkvepia įveikti tamsumas

Rugsėjo 24-ąją gyvai pristatytas „Dangaus konstruktorius“ tapo vienu didžiausių minėjimo renginių šalyje. Į Kauną atvyko gausus būrys žiūrovų, aviacijos bendruomenės narių, istorikų, A. Gustaičio giminaičių ir kitų kviestinių svečių, kurie išreiškė pagarbą Lietuvos aviacijos kūrėjams. ANBO kelionė, įveikusi vėją ir tamsumas, įkvėpė net ir po šimto metų, dabartinių aktualijų kontekste.

„Dangaus konstruktoriai parodė mums, kad įveikti vėją ir tamsą galima. Dangus nesibaigia, o taškas baltame popieriaus lape gali tapti keičiančia gyvenimus pradžia. Ši finalinė videografinio koncerto tezė suskamba labai aktualiai šiandien – tiek visai kultūros bendruomenei, kovojančiai dėl teisės gyventi bei dirbti oriai, tiek mums, gyvenantiems karščiuojančiame pasaulyje“, – po premjeros viešoje erdvėje rašė Lietuvos istorijos instituto direktorius, doc. dr. Aurimas Švedas.

„Tai buvo jaudinantis ir džiuginantis vakaras, įprasminęs svarbią mūsų istorijos dalį ir palietęs širdį tiek muzikos, tiek vizualiniais sprendimais. Jūsų kūrybinė komanda padovanojo išskirtinę patirtį, kurioje įtaigiai susiliejo menas, istorija ir įkvėpimas. Esame dėkingi už šį prasmingą vakarą bei galimybę kartu pagerbti Antano Gustaičio atminimą ir ANBO šimtmetį“, – po premjeros A. Gustaičio artimųjų vardu dėkojo Rasa Varkalienė ir Jonas Deltuva.

Žiūrovų gretose buvo galima sutikti garsių aviacijos lakūnų, sporto meistrų, instruktorių, veteranų, aktyvių visuomenininkų bei entuziastų: Jurgį Kairį, Igorį Lobanovą, Eugenijų Raubicką, Algimantą Žentelį, Vytautą Šliumbą, Gintautą Nekrašių, Igorį Bykovą, Gražiną Žukaitę, Edmundą Ganusauską, Algirdą Diliūną, Vincą Stanislovavičių, Vitą Baroną, Valdą Černių ir kitus.

Nuo skrydžio perteikimo iki puantų

Publiką nustebino bendras patyrusių kūrėjų ir atlikėjų rezultatas – Daliaus Abario režisūriniai sprendimai ir koncepcija, sukurta kartu su scenaristu Mindaugu Nastaravičiumi. Skambėjo didinga kinematografinė Kipro Mašanausko muzika ir Jievaro Jasinskio aranžuotės. Scenovaizdžio dalį kartu su D. Abariu kūrė Andrius Stasiulis, video grafiką – Lukas Miceika, šviesų dailininkas – A. Stasiulis.

D. Abaris pasakoja, kad esminė kūrybinės komandos užduotis – sujungti skirtingus dramaturgijos sluoksnius ir atrasti vientiso pasakojimo struktūrą.

„Kūrybą visada suprantu kaip galimybę ieškoti bendro vardiklio tarp to, ką jau žinome ir to, ką šis žinojimas atveria mūsų vaizduotėje. Tad Antano Gustaičio ir ANBO istorija šiame koncerte atsiveria kaip skrydžio istorija, kurios centre – žmogaus troškimas išjudinti pirmąjį tašką ant popieriaus lapo. Kas atsiranda ten, kur dar nėra nieko? Tą patį klausimą kelia koncerto muzikos, scenovaizdžio ir judesio dramaturgija“, – sako režisierius.

Aviacijos įkvėptus choreografinius paveikslus kūrė Aušra Krasauskaitė, o vienu iš netikėtumų tapo lakūnės, tarsi balerinos šokančios „ant pirštų galiukų“.

„Savo patirtyje nesu turėjusi nieko panašaus. Judesio daliai įkvėpimo tiesiogiai sėmiausi iš lėktuvų, aviacijoje naudojamų signalų ir ženklų, techninio aptarnavimo ant žemės. Mane visada traukia pats ieškojimo procesas, žavi pati mintis – žmogaus troškimas pakilti. Net balerinos buvo tarsi „pakeltos“ ant puantų, kadangi slypėjo noras lengvumo ir skrydžio, siekis įspūdžio, jog kūnas gali sklęsti ore. Choreografiją integruoju į bendrą veiksmą – tarp judesio ir buities, esančios lėktuvų angaro aplinkoje. Tarsi stebėtume įprastą aviacijos darbuotojų kasdienybę, mechaninį procesą, kuriame kiekvienas žmogus it sraigtelis turi savo rolę. Šiuolaikiniai judesiai, realistiški kombinezonai padės dar labiau įsijausti į kuriamą atmosferą“, – atskleidžia „Lietuvos“ vyr. choreografė A. Krasauskaitė.

Prisimena drąsias patirtis

Dangų „konstruojančiu“ kūrėju tapo aktorius Vaidas Maršalka, kuriam įspūdį paliko tiek sumanymo tema, tiek drąsos pareikalavęs pasiruošimas.

„Dėka šio projekto, priartėjau prie temos. Jaučiu prasmę. Tie aviacijos kūrėjai, kuriuos prisimename, mane per mažai pasiekdavo. Pats pabuvau lakūnu, filmuojant koncertui skirtus epizodus išgyvenau daug emocijų. Kai manęs paklausė, ar bijau aukščio, kaip ir nebijojau. Teko skristi, tik nebuvau pasiruošęs akrobatiniam skrydžiui – mirties kilpai… Kylame su lakūnu Eugenijumi Raubicku į viršų statmenai, visa jėga, žvelgiu į Kauno senamiestį… O pasibaigus skrydžiui, išgirstu frazę „perfilmuojam”, – šypsosi V. Maršalka.

„Keli šimtai nuostabių žmonių dirbo ties kūrinio paruošimu premjeros dienai. Esu dėkingas visiems už atsidavimą, talentą ir širdingumą. „Dangaus konstruktoriuje“ ištirpsta riba tarp simfoninio ir elektroninio skambesio, o etniškumas grįžta moderniu pavidalu. Videografinis koncertas tikrai bus netikėtas ir nematytas, o LVSO, ansamblio „Lietuva“ ir solistų galingas skambesys, papildytas mano išieškotais elektroniniais garsais, nukels į kitą dimensiją. Kviečiu į muzikinę kelionę laike ir erdvėje, kur viskas tampa lengvu prisilietimu prie dangaus, prie begalybės“, – sako K. Mašanauskas, vienas žymiausių šalies kompozitorių, kuriantis muziką teatrui, kino filmams ir novatoriškoms scenoms.

Koncerte judesio ir muzikinę dalį perteikė valstybinis ansamblis „Lietuva“ ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kviestiniai solo instrumentalistai, muzikinei daliai vadovavo dirigentas Egidijus Kaveckas. Solines partijas atliko pianistas Paulius Zdanavičius, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, trimitininkas Laurynas Lapė, kanklininkė Lauryna Labutytė, birbynininkas Arvydas Jankus, obojininkas Viktoras Palej, elektroniniais instrumentais grojo pats K. Mašanauskas.

1925 m. liepos 14 d. į orą pakilo pirmasis iš A. Gustaičio kūrinių – ANBO I. Šiemet minime skrydžio šimtmetį, todėl 2025-ieji yra paskelbti lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.

Videografinis koncertas „Dangaus konstruktorius“– šį sekmadienį 18:30 val. per LRT Plius.