Pirmą kartą Bacho ir Mozarto kūrinius ansamblis „Lietuva“ atliks liaudies instrumentais
Įsivaizduokite: simfonijoje arfos partiją pakeičia kanklės, o vietoje fleitų ir obojų groja lietuviški lumzdeliai, smuikus ir pučiamuosius atstoja liaudiškos birbynės, o rečitatyvuose skambančius vargonėlius keičia skudučiai. Kaip unikaliai tada skamba J. S. Bacho, W. A. Mozarto ir Patricko Haweso kūriniai, nutarė pademonstruoti Valstybinio dainų ir šokio ansamblio „Lietuva“ orkestras, kuris gegužės 13 d. (sekmadienį) kviečia į Taikomosios dailės ir dizaino muziejų. Čia vyks nemokamas klasikinės muzikos koncertas liaudies instrumentais.
Tokia idėja ansamblio „Lietuva“ orkestro dirigentui dr. Egidijui Kaveckui kilo po itin sėkmingo muzikinės dramos „Legenda apie Pilėnus“ koncertų turo. Jo žiūrovus labiausiai nustebino, kaip Vytauto Klovos opera skamba atliekama liaudies instrumentais.
„Dauguma įpratę, kad liaudies instrumentų ansamblis groja polkas ir kitą liaudies muziką. O mes grosime ir Bachą, ir Mozartą. Be abejo, norisi nustebinti publiką. Tai tikrai nemenkas uždavinys mums visiems, tačiau jau po pirmųjų repeticijų akivaizdu, kad muzikantai šią užduotį įveiks. Tai naudinga, nes kinta ir jų muzikos suvokimas“, – paskelbęs pertrauką repeticijos metu kalbėjo dirigentas dr. E. Kaveckas.
Minėti kūriniai parašyti simfoniniam orkestrui, o ansamblis „Lietuva“ tą patį skambesį turi išgauti trimis spalvomis: lumzdeliais, kanklėmis ir birbynėmis. Anot dirigento, liaudies instrumentų orkestras skamba itin originaliai ir išskirtinai atliekant Baroko, Klasicizmo laikmečių muziką. Šiais metais dirigento iniciatyva ansamblio liaudies instrumentų orkestras ruošia naują programą, sukomponuotą šių stilistinių epochų kūrinių pagrindu.
„Šiemet bus pirmas kartas, kai mūsų orkestras turės atlikti visą klasikinės muzikos koncertą. Anksčiau nesame groję tokių rimtų kompozicijų. Ansamblio muzikantai šiuos kūrinius gerai žino dar iš akademijos laikų, tačiau jų ilgą laiką negrojo. Darome tai ne tik dėl to, kad ši muzika įdomiai skamba, darome tai ir dėl savęs, nes muzikantams iškyla visiškai kitokie nauji uždaviniai, jie tobulėja“, – pasakojo dr. E. Kaveckas.
„Čia lygiai taip, kaip ir šokyje – iš klumpių staiga peršoki ant pirštų galų į puantus“, – patikslino solistė Dovilė Kazonaitė. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro metų viltimi praėjusiais metais pripažinta solistė mano, kad toks koncertas turėtų sudominti ir klasikinės muzikos gerbėjus, ir profesionalius muzikantus, mat daugeliui bus smalsu, kaip tai įmanoma ir ar apskritai įmanoma.
„Po antros repeticijos galiu pasakyti, kad įdomiausia, kaip pavyks visi štrichai, pereinant iš liaudies muzikos į barokinę“, – intriguoja solistė.
Orkestras klausytojams ruošia iškiliojo Baroko epochos genijaus J. S. Bacho Koncertą Nr. 3, D – dur, BWV 1054, skirtą klavesinui solo ir styginių orkestrui. Klavesino partiją atliks bene profesionaliausias Lietuvos klavesinininkas dr. Balys Vaitkus, o styginių partiją, pritaikytą liaudies instrumentų orkestrui – ansamblio „Lietuva“ orkestras.
Tame pačiame koncerte skambės jau kitos epochos, Klasicizmo laikotarpio paties populiariausio kompozitoriaus W. A. Mozarto koncertas fleitai ir orkestrui D – dur, KV 314. Fleitos partiją atliks lumzdelininkė Rūta Raginytė bei motetas „Exultate jubiliate“, atliekamas Dovilės Kazonaitės (sopranas).
Koncerte taip pat skambės šių dienų Didžiosios Britanijos kompozitoriaus Patricko Haweso siuitos, skirtos Velso princui Charles‘ui, dalys. Siuita originaliai parašyta styginių orkestrui ir arfai, tačiau R. Raginytės talentingomis aranžuotėmis siuita puikiai skamba atliekama liaudies instrumentų orkestro.
Paklausyti kitokio valstybinio ansamblio „Lietuva“ skambesio kviečiame jau šį sekmadienį (gegužės 13 d.) 16 val. į Taikomosios dailės muziejų Vilniuje (Arsenalo g. 3a). Įėjimas laisvas, kviečiame!
Komentarai