fbpx

Populiariausi lietuvių liaudies instrumentai

Populiariausi lietuvių liaudies instrumentai
Data:2024-07-02
Autorius: Ansamblis Lietuva

Lietuvių liaudies muzika yra turtinga ir įvairialypė, atspindinti mūsų tautos kultūrą, tradicijas ir istoriją. Vienas iš svarbiausių liaudies muzikos elementų yra lietuvių liaudies instrumentai, kurie ne tik unikaliu skambesiu papildo dainas ir šokius, bet ir suteikia jiems emociją. Šiame straipsnyje aptarsime populiariausius lietuvių liaudies instrumentus, kurie per amžius puoselėjo mūsų tautos muzikos paveldą.

• Kanklės – vienas seniausių ir labiausiai atpažįstamų styginių lietuvių liaudies instrumentų, garsėjantis savo švelniu, melodingu skambesiu.
• Birbynė – pučiamasis instrumentas, gaminamas iš medžio ar metalo, turintis kelis tipus, kiekvienas su skirtingu diapazonu ir tembru.
• Skrabalai – mušamasis instrumentas, sudarytas iš medinių varpelių, naudojamas ritmo palaikymui liaudies muzikos ansambliuose.
• Lamzdelis (lumzdelis) – pučiamasis instrumentas, primenantis fleitą, vienas iš pirmųjų instrumentų, kuriuo vaikai pradeda mokytis muzikos.

Lietuvių liaudies instrumentai ne tik praturtina muziką unikaliu skambesiu, bet ir padeda išlaikyti bei perduoti tradicijas iš kartos į kartą.

Muzikos instrumentai

Muzikos instrumentai – įrankiai ar prietaisai, kurie skirti garsams kurti, o su žmogaus pagalba įvairioms melodijoms išgauti bei atlikti. Nors muzikos instrumentu anksčiau galėjo tapti bet koks daiktas skleidžiantis garsą nuo prisilietimo ar mušimo, šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 1500 žinomų instrumentų, suskirstytų į įvairias kategorijas. Tradicinis vakarietiškas požiūris priskiria juos styginiams, pučiamiesiems, klavišiniams ir mušamiesiems instrumentams, atsižvelgiant į tai, kaip ir kokį garsą jie skleidžia.

Kiekvienas muzikos instrumentas turi savo istoriją, nuo kurios priklauso ne tik instrumento atsiradimas, bet ir jo struktūra, medžiagos, garsas ir reikšmė. Lietuvių liaudies muzikos instrumentų istorija yra turtinga ir įvairi, besivystanti per šimtmečius kartu su Lietuvos kultūra. Tradicinė lietuvių liaudies muzika, kurioje naudojami įvairūs lietuvių liaudies muzikos instrumentai, buvo svarbi pagoniškųjų apeigų dalis. Laikui bėgant, šie instrumentai prarado pirminę funkciją, tačiau jų tradicijos ir toliau buvo puoselėjamos. Senovės lietuviai didžiausią dėmesį skyrė gamtai bei žemės darbams ir būtent su šiais aspektais toliau siejo muzikos bei muzikos instrumentų paskirtį.

Populiariausi lietuvių liaudies muzikos instrumentai

Nors lietuvių liaudies muzikos instrumentų įvairovė yra išskirtinai gausi, keli instrumentai yra ypač išsiskiriantys savo unikalumu ir garsiniu charakteriu. Populiariausi lietuvių liaudies instrumentai yra kanklės, birbynė, skrabalai ir lumzdeliai (lamzdeliai). Šie instrumentai ne tik turtingai atspindi lietuvių liaudies muzikos tradicijas, bet ir skiriasi savo konstrukcija, skambesiu bei paskirtimi, įvairiuose ansambliuose ir solinėse atlikimo praktikose.

Kanklės
Kanklės – vienas seniausių ir labiausiai atpažįstamų styginių lietuvių liaudies muzikos instrumentų. Lietuvoje išskiriami trys kanklių tipai:
Šiaurės rytų aukštaičių kanklės – trapecijos formos pavidalo su nusklembtu, įstrižu drūtgaliu bei 5-7 stygomis.
Vakarų aukštaičių ir žemaičių kanklės – trapecijos formos pavidalo su nusklembtu, įstrižu drūtgaliu bei 9-12 stygomis. Jos yra plonesnės nei šiaurės rytų aukštaičių kanklės.
Vakarų žemaičių ir suvalkiečių – šios kanklės turi platų, spirale užsuktą galą ir yra 9-13 stygų.

Visos šios kanklės padarytos iš medinio korpuso ir yra skambinamos pirštais, specialiu brauktuku ar plektru. Šis lietuvių liaudies instrumentas viduryje turi išpjovą – žvaigždės, vientiso apskritimo arba apskritimo, sudaryto iš mažesnių skylučių, formos. Tai leidžia garsui sklisti geriau bei pagerina kanklių rezonansą. Kanklės garsėja savo švelniu, melodingu skambesiu ir dažnai naudojamos tiek soliniuose pasirodymuose, tiek ansambliuose.

Dabar yra patobulintų kanklių variantų, su kuriais atliekamos ne tik lietuvių liaudies dainos, bet ir prisitaikoma prie šiuolaikiškos muzikos. Šios kanklės turi stygų aukščio keitiklius bei gali turėti 15 (kontrabosinės kanklės), 20 (bosinės kanklės) ar net 29 (aukštosios kanklės) stygas, taip pat dėl modifikavimo kontrabosinėmis kanklėmis skambinama pritaikytu plaktuku.

Birbynė
Birbynė – lietuvių liaudies muzikinis instrumentas įeinantis į pučiamųjų kategoriją, labiausiai primena dūdą. Anksčiau birbynė buvo apibūdinama kaip dūdelė iš šiaudo ir plunksnos, dabar birbynės gaminamos iš kietojo medžio (pvz.: klevo, kriaušės, obels) arba metalo korpuso. Ji sukonstruota iš viename gale pritvirtinto jaučio ar kito gyvulio rago, bei kitame gale esančio pūstuko, prie kurio su virvute pririšamas liežuvėlis (būna viengubas arba dvigubas). Lietuvoje birbynės klasifikuojamos į tris tipus:
Aukštoji birbynė – mažesnio dydžio birbynė su diapazonu nuo a iki e3. Ji turi aukštesnį garsą bei skambesiu primena klarnetą. Prie pūstuko yra rišamas klarneto liežuvėlis. Kadangi ši birbynė yra chromatinė, ja galima groti bet kokią muziką, nuo folkloro iki džiazo. Taip pat dažnai atliekamas ir obojaus repertuaras, dėl diapazonų atitikimo.
Tenorinė birbynė – šiek tiek didesnė už aukštąją birbynę ir yra H-d2 diapazono. Dėl sodraus ir šilto garso primena violončelę. Prie pūstuko yra rišamas tenorinio saksofono liežuvėlis. Ši birbynė buvo sukurta papildyti žemuosius garsus tenoriniam orkestre, šiais laikais ji yra pritaikoma platesniam spektrui. Su tenorine birbyne galima išgauti įvairius garsus papildant temas ir suteikiant harmonijos, atlikti klasikinę bei popkultūros muziką.
Kontrabosinė birbynė – tai didžiausia iš visų birbynė ir ja grojamos žemiausios natos. Kontrabosinė birbynė yra sudėtingesnės konstrukcijos: ji susideda iš žalvarinės skardos lakštų ir dviejų vienas į kitą įdėtų vamzdžių. Prie pūstuko pririšamas baritono saksofono liežuvėlis. Diapazonas Fis1 – dis1, tembras primena kontrafagoto skambesį.
Siekiant pilnai suprasti šio unikalaus lietuvių liaudies muzikinio instrumento grožį bei išgirsti, kaip per jo skambesį atskleidžiama Lietuvos dvasia, galite užsakyti ansamblio „Lietuva“ birbynių kvarteto/kvinteto programą čia.

Skrabalai
Skrabalai yra mušamasis lietuvių liaudies muzikinis instrumentas, sudarytas iš medinių varpelių (dėžučių), kurie yra pritvirtinti prie rėmo, o jų viduje įtaisytos šerdelės (ne visada). Pats rėmas įstatomas į kelmo (būgno) šonuose padarytas įmovas. Skrabalais yra grojama medinėmis lazdelėmis, kurios kartais aprišamos vilnoniais siūlais arba aptempiamos guma. Šis instrumentas skleidžia aukštus, šiek tiek metalinius garsus ir dažnai naudojamas ritmo palaikymui liaudies muzikos ansambliuose. Skrabalai yra ypatingi tuo, kad jie gali būti grojami tiek solinėje praktikoje, tiek kartu su kitais instrumentais, pridedant muzikai energijos ir dinamikos.

Lamzdelis (Lumzdelis)
Lamzdelis (Lumzdelis) – pučiamasis lietuvių liaudies muzikinis instrumentas, savo išvaizda primenantis visiems gerai žinomą fleitą. Šis instrumentas gali būti pagamintas iš medienos, kaulo, karklo ar drebulės žievės, nendrės bei turi išskirtinį aukštą skambesį, kuris išgaunamas dangstant ant instrumento esančias skylutes. Šių skylučių lamzdeliai turi 3-9. Anksčiau Lietuvoje tai buvo piemenų instrumentas, dabar tai yra vienas iš pirmųjų instrumentų, kuriuo vaikai pradeda mokytis muzikos, o birbynininkai lumzdelį naudoja kaip šalutinį instrumentą žaismingo pobūdžio muzikai.

Kiti lietuvių liaudies muzikos instrumentai

Nors pagrindiniai lietuvių liaudies instrumentai yra kanklės, lamzdeliai (lumzdeliai), skrabalai ir birbynė, tinkamai sukomponuotai ir pasakiškai skambančiai melodijai išgauti į pagalbą ateina ir kiti muzikiniai instrumentai, kurių skirtingi dydžiai bei derinimai leidžia bet kokiai kompozicijai įgauti daugiau spalvų.

Daudytė
Daudytė – labai ilgas pučiamas lietuvių liaudies instrumentas, panašus į ilgą dūdelę ar lamzdelį, tačiau be skylučių. Garsas išgaunamas lūpų virpesiu ir labiausiai tinkamas iškilmingai muzikai. Kuo ilgesnė daudytė, tuo sodresnis ir žemesnis garsas yra išgaunamas.

Molinukai
Molinukai – tai lietuvių liaudies muzikinis instrumentas, kuris savyje įkūnija skirtingų gyvūnų įvaizdį. Tai šuniukų, arkliukų, paukščiukų molinės formelės, kurių šonuose išduriamos skylutės. Uždengiat šias skylutes ir pučiant galima skleisti įvairius garsus, labiausiai primenančius fleitą. Tam tikri molinukai taip pat gali būti ir užpildyti vandeniu, siekiant išgauti įvairesnius, įdomesnius garsus. Šie instrumentai laikomi ir žaislais, dėl savo žaismingų formų bei išmarginimo skirtingomis spalvomis.

Ožragis
Ožragis – lietuvių liaudies muzikos instrumentas, padarytas iš ožio rago su išpjautomis skylutėmis bei mediniu pūstuku. Šis instrumentas turi 2-6 skylutes, kurių dėka išgaunamas garsas. Kartais ožragis gali būti ir be jų.

Labanoro dūda (dūdmaišis)
Labanoro dūda (dūdmaišis) – tai lietuvių liaudies muzikinis instrumentas, kuris yra labai paplitęs ir kitose Europos šalyse, ten jis yra net populiaresnis. Dūdmaišį sudaro keturios dalys: odinis maišas (oro rezervuaras), melodinis vamzdelis, burdoninis vamzdis (ūkas) ir pūtiklis. Pučiant orą į maišą per birbynes ir tuo pačiu lengvai spaudžiant oro rezervuarą skleidžiama įvairi melodija.

Skudučiai
Skudučiai – tai išskirtinai kolektyvinio muzikavimo lietuvių liaudies instrumentas, kurį sudaro keli surišti pučiami vamzdeliai, dažniausiai 5-8. Vienas skudutis išgauna tik vieną konkretų garsą, tad su jais grojama visada kolektyve, kad galima būtų išgauti gražią melodiją.

Apibendrinimas

Lietuvių liaudies instrumentai yra neatsiejama mūsų tautos kultūrinio paveldo dalis. Jie ne tik suteikia muzikai unikalų skambesį, bet ir padeda išlaikyti bei perduoti tradicijas iš kartos į kartą. Kiekvienas instrumentas turi savo unikalią istoriją ir vaidmenį lietuvių liaudies muzikoje, o jų skambesys vis dar žavi ir įkvepia tiek muzikantus, tiek klausytojus.

Mūsų ansamblyje – vienintelis toks pasaulyje nacionalinių lietuvių instrumentų orkestras, sudaromas profesionalų. Mes ne tik puoselėjame sceninį lietuvių liaudies meną bei papročius, bet visa tai gebame integruoti į skirtingus muzikos žanrus, unikalius šokio, muzikos ir teatro pastatymus, taip atskleisdami šio meno novatoriškumą ir aktualumą. Šiais instrumentais galima atlikt bet kokį stilių – nuo klasikinės iki populiariosios muzikos, kino filmams skirtų kūrinių.

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ kviečia Jus pasinerti į šį nuostabų muzikinį pasaulį per mūsų programas ir kuriamas edukacines laidas, kurias rasite ansamblio „YouTube“ kanale.

Pajuskite, ką iš tikrųjų reiškia tikrasis lietuvių liaudies instrumentų skambesys susijungęs su šokiu ir daina.

 


Komentarai