„Dievai ir žmonės“ | Panevėžys 11.23

ESU BŪTIS, MARA, GIMTIS

Į sceną grįžta žiūrovų pamiltas, vienas įspūdingiausių ansamblio „Lietuva“ muzikinių spektaklių – misterija „Dievai ir žmonės“. Tai šiuolaikiška Baltų kultūros interpretacija – šokio ir muzikos spektaklis, kur moderni muzika ir šokis persipina su archajiškais garsais, sutartinėmis ir ritualais. Išgyvenimus sustiprina novatoriška misterijos scenografija: atlikėjai tarsi atsiduria gyvuose paveiksluose, esančiuose daugiasluoksnėje projekcijoje – sukuriamas trimačio vaizdo įspūdis.

Muzikos ir šokio spektaklyje „Dievai ir žmonės“ perteikiami Baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai. Bene intymiausia misterijos scena – meilės aktas. Per šokį subtiliai vaizduojamas gyvybės užsimezgimas primins meilės galią ir žmonijoje pasėtą dieviškumo kruopelę kurti kitą žmogų.

Tolima ir mįslinga, paslaptimis apaugusi praeitis traukia ne vieną smalsuolį. Atkoduoti Baltų kultūrą sumanė spektaklio režisierė Leokadija Dabužinskaitė, Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. L. Dabužinskaitė taip pat kūrė ir kitą ansamblio „Lietuva“ projektą – teatralizuotą oratoriją „13“, skirtą Laisvės gynėjams atminti.

Sėkmingas „Dievai ir žmonės“ turas po Lietuvą subūrė pilnas sales žiūrovų, kultūros ir meno gerbėjų bei užsienio svečių. Nuščiuvusi publika asmeninėmis patirtimis išgyveno gyvybės atsiradimo, jautrias šeimos scenas bei vyriausiojo sūnaus – kario žūtį kovoje, o pagoniškos baltų apeigos atgimė šiuolaikišku ir analogų Lietuvoje neturinčiu pavidalu. Tuomet renginys abejingų nepaliko: vieni ašarojo, kiti aikčiojo iš nuostabos, treti pasinėrė į mistišką ir užburiantį sapną.

„Pasijutau kaip tie pirmieji žiūrovai, pamatę atvažiuojantį traukinį iš brolių Liumjerų filmo „Traukinio atvykimas į stotį“. Net nesitikėjau tokio įspūdžio, buvo išties paveiku“, – po spektaklio Vilniuje kalbėjo žinomas aktorius ir atlikėjas Vladas Bagdonas.

„Viskas tikra, gilu, daugybė atpažįstamų ženklų, ir ne tik iš senosios lietuvių pasaulėjautos… Vien ko vertas finalas su Čiurlionio „Karalių pasaka“, – žavėjosi ir Lietuvos etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus „Romuvos“ vaidilė ir Etninės kultūros globos Tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

Neįprastos tonacijos, žiniuoniški užkalbėjimai bei žemi garsai – tai tik dalis nuostabą keliančių dalykų. Misterijoje skambės  originalios kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio sukurtos elektroninės archajiškų giesmių, dainų, sutartinių versijos, pastiprintos įtraukiančiais atsikartojimais, primityviais ir meditatyviais garsais. Muzikiniam spektakliui „Dievai ir žmonės“ mistikos priduos ne tik ansamblio „Lietuva“ choro atliekamos daugiabalsės giesmės, sutartinės, bet ir gerklinis, burdoninis bei folkloriniai dainavimo būdai.

Modernaus šokio choreografiją kūrė garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos „Dzirnas” įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio choreografės Agnė Rickevičienė, Sandra Muningytė – Domingo, režisierė Leokadija Dabužinskaitė ir šokių varžybų prizininkas Dainius Biskis.

Žiūrovai išvys ir baltų genčių istorinius kostiumus, atkurtus pagal archeologinius tyrinėjimus. Kostiumų ir scenografijos dailininkė – žinoma teatro scenografė, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota Daiva Samajauskaitė. Mitologinius dievus spektaklyje vaizduoja koliažai, sudėlioti iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų fragmentų. Vaizdo projekcijas kūrė spektaklio  vizualizacijos dailininkas Rimas Sakalauskas, taip pat ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Dalies kūrinių tekstų autorius – Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas,  poetas ir vertėjas  Vladas Braziūnas.

Be valstybinio ansamblio „Lietuva“ misterijoje dalyvauja ir kviestiniai atlikėjai: folkloro solistai, šokėjai ir aktoriai.