Istoriją kuriame kartu

Mes – Lietuva! Lietuva, kurią sudarome jūs, aš ir mes visi. Tikra, sava, menanti ilgą istoriją ir kartu auganti. Esame ansamblis, jungiantis profesionalus, augantis ir kartu išsaugantis tautinį identitetą.

MISIJA: nacionalinio scenos meno lyderis, aktualiai pristatantis Lietuvos identitetą ir įkvepiantis didžiuotis gyva istorija.

VIZIJA: pripažinimą pelnę Lietuvos nacionalinio scenos meno novatoriai.

VERTYBĖS: aukšta kokybė, šalies identiteto puoselėjimas, nacionalinio meno sklaida regionuose, bendruomeniškumas, drąsa kurti.

PAGRINDINĖ VERTYBĖ: gyva istorija

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ – šiuolaikiškai prikelia scenoje pasididžiavimo vertą šalies istoriją. Tai vienintelis toks jungtinis, profesionalus choro, šokio ir orkestro ansamblis Baltijos šalyse. Per pastaruosius kelerius metus jis pasižymi Lietuvos istorinių įvykių perkėlimu į sceną novatoriškai per muzikinius spektaklius – įgyvendina ambicingus projektus, suburiančius vienus stipriausių scenos srities meistrų šalyje (muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“, koliažinė opera „Mažvydas“, teatralizuota oratorija „13“, misterija „Dievai ir žmonės“ ir kt.).

Įvairiapusiški, drąsūs eksperimentuoti ir unikalūs tautinio žanro interpretacijose. Šiandien „Lietuva” žengia nauja kūrybine linkme – aktualiai pristato Lietuvos identitetą bei įkvepia didžiuotis gyva mūsų šalies istorija. Gyva – tai aktuali istorija, perteikiama per profesionalų scenos meną. Istorinius įvykius prikelti scenai, priminti, kad atmintis gyva tiek, kiek mes patys ją puoselėjame ir liudijame – ansamblio veiklos esmė.

Ansamblio sudėtyje – daugiau kaip 60 profesionalių šokėjų, muzikantų ir choro artistų. Taip pat mūsų ansamblyje – unikalus pasaulyje nacionalinių lietuvių instrumentų orkestras, sudaromas profesionalių atlikėjų. Per skirtingų muzikos žanrų samplaiką, unikalius šokio, muzikos ir teatro pastatymus ieškoma novatoriško tautinės muzikos skambesio ir atskleidimo, siekiant sudominti kuo įvairesnio amžiaus auditoriją. Ansamblis kartu reprezentuoja Lietuvą ir pristato mūsų šalies kultūros paveldą – sceninį lietuvių liaudies meną bei tradicijas. Mes saugome savo identitetą – tai, su kuo augo mūsų seneliai, tėvai, augome mes ir augs mūsų vaikai.

Vien per 2018-2023 m. ansamblis surengė virš 550 pasirodymų, skirtų įvairioms auditorijos grupėms. Esame daugiausia regionuose koncertuojantis Lietuvos kolektyvas, taip pat mūsų veiklą seka pasaulio lietuviai, o mes jaučiame jų palaikymą. „Lietuva“ plačiai žinoma ne tik dėl meninės veiklos, bet ir edukacinių iniciatyvų, kurių didžioji dalis skirta jaunajai kartai.

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ tęsia pradėtą ilgalaikę kampaniją „Auginkime vienybės raumenį“, skirtą vienyti skirtingų tautų, religijų žmones, istoriškai kuriančius bendrą Lietuvos istoriją. Kampanija primena, kad pagrindinis žmogaus raumuo yra širdis, o vienybė padeda tas širdis apjungti – vienytis per gyvą ir bendrą mūsų visų istoriją.

 

Ansamblio vadovė – Edita KLAUNAUSKAITĖ

Meno vadovas – Giedrius SVILAINIS

Orkestro vyr. dirigentas – dr. Egidijus KAVECKAS

Vyr. choreografė – Aušra KRASAUSKAITĖ

Vyr. chormeisteris – Algimantas KRIŪNAS

Režisierė – Giedrė KRIAUČIONYTĖ-VOSYLIENĖ

 

 

 

„Nėra pagrindinių, nėra šalutinių, nėra masės – yra ansamblis. Reikalą turiu su aukščiausio lygio profesionalais“, – režisierius Kęstutis Jakštas.

***

„Kiek stebiu paskutinius žingsnius, „Lietuva“ plečia savo galimybes ir veiklos sferas. Mane džiugina, kad jie bando išeiti iš komforto zonos ir kad gali tai įvaldyti“, – aktorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis.

***

„Pripažinkime, kad visa mūsų karta ir visa šalis turi istorinį šleifą, ir visi mes bandome jo atsikratyti. Kas ką bekalbėtų apie ansamblį „Lietuva“, pirmiausia tai profesionalių atlikėjų kolektyvas. Ir, svarbiausia, jaunų žmonių, kurių didžioji dalis gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje. Visa kita tik repertuaro, kūrėjų ir išraiškos priemonių parinkimo klausimas. Tikriausiai visi pastebime, kaip paskutiniu metu keičiasi „Lietuva“, ateina jauni talentingi žmonės ne tik atlikti vaidmenų – jie imasi lyderystės tiek kūrybiniame, tiek organizaciniame procese. Man labai patinka, kad „Lietuva“ nebijo eksperimentuoti ir pasirenka ne pačius lengviausius kelius. Man patinka kartu eksperimentuoti, todėl aš čia“, – režisierius Dalius Abaris.

***

„Tikrai nesitikėjau, kad taip keičiate visą ansamblio identitetą. Ir dainininkai, ir aktoriai, ir lietuviška muzika – tokia jungtis, jau nekalbu apie mūsų istorinius aspektus. Čia susibūrę įvairūs žmonės ir jūs keičiate mūsų supratimą, požiūrį į ansamblį.  „Mažvydas“ toks naujas, modernus naujadaras, tiesiog noriu pasveikinti ir labai už jus pasidžiaugti“, – Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

***

„Dabar jau pamatęs naujus projektus suprantu, kad veikiate ne vien klasikine ar liaudiška stilistika, ne vien tik kankliuojat, dainuojat sutartines ar šokat klumpakojį. Turite kitų sumanymų, mėginate eiti modernesniu keliu, ieškoti tame kely tiesos. Palaikau įvairovę, ir manau, kad ji skatina bei motyvuoja atlikėjus. Šie profesionalai mane supa, kuriant Mažvydo vaidmenį, jie koliažinei operai suteikia didelę jėgą ir visą pulsavimą. Didžiuojuosi visa komanda, didžiuojuosi kiekvieną kartą prieš išeidamas į sceną“, – aktorius ir atlikėjas Vladas Bagdonas. 

***

„Man su ansamblio kolektyvu patiko dirbti koliažinėje operoje „Mažvydas“. Jie visi kūrybiški ir profesionalūs. Programoje su bardais „Dainuoju Tau gyvenimą“ taip pat norėjosi atsinaujinti, kitaip atskleisti savo kūrybą, nenorėjau praleisti tokios progos sudalyvauti su talentingais žmonėmis“, – aktorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas.

***

„Šis ansamblis geria naują gyvybės tabletę, kuri eina su laiku, o ne paskui laiką. Jis nerūgsta toje pačioje baloje. Aš tiesiog pagal jų žingsnius matau, kaip jie keičiasi, o keičiasi iš esmės. Gal folkloras, liaudies ar panašaus pobūdžio muzika nėra mano skonio, bet iš pasirinkimų matosi, koks drąsus ir atsinaujinęs kolektyvas“, – dainininkas Mantas Jankavičius.

***

„Prie ansamblio praeities ir viso kūrybinio palikimo siekiame prieiti individualiai – per „Lietuvos“ atlikėjus ir ten kūrusius žmones. Ansamblis visą laiką buvo pristatomas kaip grupė, tačiau mažai kalbama apie pačius žmones. Ne veltui performanse „Siūbuojanti žemė“ turėsime daug skirtingų solistų, besikeičiančias sudėtis. Čia svarbūs kiekvieno išgyvenimai, asmeninis santykis su liaudies ir šiuolaikiniu šokiu, muzika, tradicijomis ar pačiu ansambliu. To ieškojome kūrybinių dirbtuvių metu. Performanse susitinka istorija ir dabartis“, – choreografė, Šeiko šokio teatro įkūrėja Agnija Šeiko.

***

„Man buvo didžiulis iššūkis ateiti ir pradėti tokį kelią su jais, bet džiaugiuosi, nes iš tų žmonių išmokau be galo daug.  Ansamblis nustebino savo visuma, o labiausiai išmokau komandinio darbo. Atrodo gražu ir tuo pačiu labai trapu būti dalimi tokio didelio projekto, kuris, vis dėlto, priklauso nuo kiekvienos mažytės savo grandies. Po nesuskaičiuojamų „Mažvydo“ repeticijų per pastaruosius metus, labai vieni kitais pasitikime ir tikime. Apskritai „Lietuvos“ ansamblyje – vien profesionalai, kurie atiduoda save visu šimtu procentų. Didžiuojuosi, galėdama dirbti su tokia komanda“, – dainininkė Monika Marija.

***

„Kazickų šeimos nariai, kaip ir daugelis kitų užsienio lietuvių, itin jautriai išgyveno neramų žūtbūtinės kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę laikotarpį, todėl nenuostabu, jog jų atminimo puoselėjimas sulaukė ir fondo paramos. Džiaugiuosi, jog globodamas oratorijos „13“ pristatymą šalies visuomenei, o ateityje galbūt ir užsienyje gyvenantiems tautiečiams, fondas prisideda ir prie lietuviškos tautinės kultūros puoselėjimo, jos populiarinimo bei patriotiškumo stiprinimo“, – Kazickų šeimos fondo Vilniaus skyriaus vadovė Agnė Vertelkaitė.

***

„Tai nebėra ta „Lietuva“, kuri tik dūduoja, tai – aukščiausio lygio teatras su pilna atributika, pilna trupe aktorių, dainininkų ir šokėjų. Seni ansamblio gerbėjai turbūt nepažintų ir net nesuprastų, kas čia per kolektyvas su nauju žanru. Nors buvo bandoma sakyti, jog jie yra tarybinio ansamblio tęsinys, ar daryti pertvarkas ministerijos lygiu, po tokių spektaklių turėtų būti gėda taip kalbėti“, – Seimo narys, pedagogas, atlikėjas Vytautas Juozapaitis.

 

 

 

Vadovai

Ansamblio meno vadovai

Jonas ŠVEDAS
1940 – 1943 m., 1944 – 1962 m.

Vladas BARTUSEVIČIUS
1962 – 1972 m.

Pranciškus BUDRIUS
1972 – 1999 m.

Leonas POVILAITIS
1999 – 2001 m.

Vidas ALEKSANDRAVIČIUS
2002 – 2003 m.

Saulius PRUSEVIČIUS
2003 – 2004 m.


Giedrius SVILAINIS
Meno vadovas nuo 2008 m.

Ansamblio vadovai

Leonas POVILAITIS
1999 – 2001 m.

 

Vidas ALEKSANDRAVIČIUS
2002 – 2003 m.

 

Giedrius SVILAINIS
2004 – 2008 m.

 

Robertas KATINSKAS
2009 – 2014 m.

 

Edita KLAUNAUSKAITĖ
2014 – dabar

 

Ansamblio šokių grupės vadovai

Marija BARONAITĖ
Ansamblio šokių vadovė, 1940 – 1943 m.

 

Zenonas PARULIS
Ansamblio šokių vadovas, 1943 – 1946 m.

 

Juozas LINGYS
Ansamblio šokių vadovas, 1946 – 1981 m.

 

Vytautas BUTERLEVIČIUS
Ansamblio šokių vadovas, 1981 – 2010 m.

 

Juozas GUDAVIČIUS
Ansamblio baletmeisteris, 1946 – 1967 m.

Alfredas KONDRATAVIČIUS
Ansamblio baletmeisteris, 2010 – 2011 m.

 

Pavelas FOKINAS
Ansamblio vyr. baletmeisteris, 2012 m.

 

Edgaras SUPRUNAS
Ansamblio vyr. baletmeisteris 2013 – 2021 m.

 

Aušra KRASAUSKAITĖ
Ansamblio vyr. baletmeisterė nuo 2021 m.

 

Ansamblio choro vadovai

Antanas ILČIUKAS
1954 – 1960 m.

Adolfas KROGERTAS
1962 – 1968 m.

Viktoras ŽEIMYS
1968 – 1988 m.

 

Algimantas KRIŪNAS
Ansamblio vyr. chormeisteris nuo 1988 m.

Ansamblio orkestro vadovai

Eduardas PILYPAITIS
1946 – 1968 m.

Pranciškus BUDRIUS
1968 – 1972 m.

Kazys BUDRYS
1972 – 1989 m.

 

Alfonsas VIDUGIRIS
1989 – 1992 m.

 

Saulius PRUSEVIČIUS
1992 – 2009 m.

Vytautas LUKOČIUS
Orkestro dirigentas 2010 – 2014 m.

Egidijus KAVECKAS
Orkestro dirigentas nuo 2010 m.

Vyr. dirigentas nuo 2021 m.