„Ieškokite moters“ – koncertas kvies pažinti moterį per muziką

„Net didžiausiems skeptikams turėtų būti įdomu išgirsti, kaip garsioji „Karmen siuita“ suskamba lietuviškai“, – ansamblio „Lietuva“ naujienas pristato vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas. Gegužės 15 d. Vilniaus rotušėje rengiamas koncertas „Cherchez la Femme“, kuriame muzikos kalba įsisiūbuos net trys istorinių moterų stichijos – Bona Sforca, Barbora Radvilaitė ir Karmen. Tokiam programos konceptui įkvėpė klasikinė Aleksandro Diumos frazė ir kūrėjų bandymas suprasti moters paslaptį. Vienam muzikiniam vakarui suskambės trijų skirtingų kompozitorių kūriniai, kuriuos atliks valstybinio ansamblio „Lietuva“ orkestras ir solistai.

„Kai 2022 metais ruošėmės kitai prancūzų klasikos programai, buvo įdomu, kaip elegantiška ir pastelinė impresionistinė muzika skambės bei išsiskleis mūsų lietuviškų nacionalinių instrumentų – kanklių, birbynių, lumzdelio – spalvose, kas nėra įprasta. Iš žiūrovų reakcijų pamatėme, kad sumanymas pasiteisino. Mes, kaip muzikantai, tokiais projektais plečiame savo galimybes, o ta nauja patirtis, unikalus skambėjimas suintriguoja klausytojus. Dabar pristatome itin temperamentingą orkestro programą, kuri, tikiu, vėl nustebins. Kad ir ta pačia energinga, žaižaruojančia, lietuviško skambesio G.Bizet „Karmen siuita“, kurią aranžavo mūsų ansamblietis Arvydas Jankus“, – toliau pasakoja E.Kaveckas.

Moteris, pralenkusi savo laikmetį

Kaip šiuolaikiškus ieškojimus įkvepia praeitis? Muzikinę intrigą ruošia ir žymi lietuvių kompozitorė Jurgita Mieželytė. Vilniaus rotušėje pirmą kartą suskambės jos kūrinys „Barbora – perlai ir lelijos“, išskirtinai dedikuotas tautinių instrumentų orkestrui. Pasaulinė kūrinio premjera pristatoma bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga.

„Mintis sukurti kūrinį apie Barborą Radvilaitę galvoje sukosi jau seniai: domėjausi jos gyvenimo istorija, ji buvo neeilinė moteris, pralenkusi savo laikmetį. Taip, dažniausiai apie ją kalbame kartu su Žygimantu Augustu, apie jų nepaprastai gražią ir stiprią, nors ir tragišką meilės istoriją, tačiau mane užkabino būtent ji pati kaip asmenybė. Barbora susitiko su Žygimantu Augustu, kai ji jau buvo našlė, buvo išsilavinusi, raštinga, kalbėjo keliomis kalbomis, domėjosi madomis ir grožiu, mėgo puoštis, žaidė šachmatais, medžiojo, buvo puiki šokėja.

Galime tik įsivaizduoti, kiek spaudimo jai teko patirti tiek iš savos giminės – Radvilų – siekiant naudos sau, galios, tiek iš visų besipriešinančių jos ryšiui su Žygimantu Augustu. Taip, man ji atrodo neeilinė asmenybė, tuo pačiu ir labai stipri, ir trapi bei pažeidžiama. Šiuos kraštutinumus simboliškai sudėjau ir į pavadinimą: perlai simbolizuoja tvirtumą, ilgaamžiškumą, stiprybę (Barbora dažnai vaizduojama pasipuošusi perlais), lelija – laikinumas, skaistumas, grožis“, – priešistorę atskleidžia J.Mieželytė.

Kūrinyje „Barbora – perlai ir lelijos“ kartu bus atliekama solinė šokio kompozicija, kuriai choreografiją kuria „Lietuvos“ vyr. baletmeisterė Aušra Krasauskaitė.

„Esu atvira pasiūlymams ir smalsumas visad yra pagrindinis mano kūrybinis variklis. Vyriausiajam dirigentui pasiūlius, nedvejodama sutikau kurti choreografinę kompoziciją programai „Ieškokite moters“. Išgirdus kompozitorės J.Mieželytės muziką iškart įsivaizdavau savąją Barboros Radvilaitės interpretaciją. Barborą įkūnys talentingoji ansamblio šokėja Gintarė Vaitiekūnaitė. Mano kurtame šokyje po minimalizmo kauke pasislėpę troškimai, aistros, godos… Išdidi karalienė ar valiūkiška mergaitė. Ieškokite moters šokyje, gal jūs ją rasite? O gal atpažinsite save“, – ragina Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė.

Renesanso stichija – Bona Sforca

Giedrius Kuprevičius – trečiasis programos „Cherchez la Femme“ kompozitorius, šiemet minintis garbingą 80-metį. Įprasminant jo kūrybinius nuopelnus, koncerte bus atliekami fragmentai iš operos „Karalienė Bona“, nukelsiantys į didingus LDK laikus ir atskleisiantys dar vieną moteriškumo pradą. Nors karalienė Bona mūsų sąmonėje įsitvirtinusi kaip moteris, gaubiama konfliktų ir tamsių šešėlių, ji į Europos pakraštį atnešė renesansą – meno ir mokslinius pasiekimus, dvaro kultūrą, ekonomikos ir ūkio klestėjimą, madą bei virtuvės naujoves.

G. Kuprevičiaus kūrinius atliksiantys vokalistai Ilona Pliavgo ir Martynas Žukauskas džiaugiasi augančiais ansamblio projektais, kurie vis labiau įvertinami kritikų bei pilnomis salėmis žiūrovų.

„Ansamblis apskritai stipriai keičiasi – nuo muzikinių spektaklių, edukacijų iki klasikinių koncertų. Tie, kas susidarę siaurą ansamblio viziją, matyt, seniai lankėsi mūsų renginiuose. Tad prieš ateinant patariu atitinkamai pasiruošti, pavyzdžiui, pasiskaityti pranešimus, programėles. Nors man asmeniškai patinka nustebti, atvira širdim priimti, ką paruošia muzikantai. Esu už lavinimą, už akiračio plėtimą, bet kiekvieno skonis skirtingas. Publikoje matau žmones degančiomis akimis, širdimi, išgirstu padėkas ir klausimą – kas toliau?“, – sako sopranas I.Pliavgo. Aranžuotę tautiniams instrumentams sukūrė ansamblio orkestrantė Rūta Raginytė.

„Savo kūrinio premjeros laukiu atvirai ir šiek tiek nekantriai – sukūrimas kiek užtruko, rašiau keliais etapais, vis kažką pakoreguodama, keisdama, tobulindama. Su „Lietuvos“ ansambliu bendradarbiauju ne pirmą kartą, tad žinau ir pasitikiu, kad tai puikūs muzikai. Premjera išties jautrus momentas kiekvienam kūrėjui: nors mintyse kūrinys man jau skambėjo daugybę kartų, pirmasis jo viešas suskambėjimas visada jaudina“, – priduria kompozitorė J.Mieželytė ir kviečia susitikti koncerte.

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ gegužės mėnesį taip pat organizuoja edukacinius užsiėmimus vaikams „Su LIETUVA po Lietuvą – į 100-mečio Dainų šventę!“. Kviečiama registruotis pradinių klasių grupes per Kultūros paso platformą.

Netrukus ansamblis „Lietuva“ kartu su Lietuvos nacionaline filharmonija pristatys daugiau naujienų. Rugpjūčio 23 d. Katedros aikštėje organizuojamas didelio masto koncertas „650 kilometrų Laisvės”, skirtas Baltijos kelio 35-ečio jubiliejui įprasminti. 650 kilometrų laisvės – tai simbolis gyvai rankomis susikibusių žmonių grandinės, nusidriekusios nuo Vilniaus per Rygą iki Talino įsimintiną 1989 m. rugpjūčio 23 d.