Lietuviškąja lėle Olympia tituluojama Ilona Pliavgo: žmonės išsiilgę teigiamų emocijų

„O kad žinotumėt, kiek kurioziškų istorijų gimsta pavirtus lietuviškąja lėle Olympia“, – sako jaunosios kartos sopranas Ilona Pliavgo. Pasaulyje vienas šarmingiausių klasikinės muzikos personažų kiekvienąkart atgimsta ir Lietuvoje, atliekant ansamblio „Lietuva“ programą „Bučinys iš Prancūzijos“. Prancūzų muzikos koncerte skamba fragmentai iš operos „Hofmano pasakos“ ir kiti prancūzų įkvėpti kūriniai, tačiau lėlė Olympia jau tapo šio muzikinio turo legenda. Liekant paskutinėms valandoms iki koncerto Širvintose, viena projekto solisčių I. Pliavgo prisimena linksmiausius nutikimus scenoje, apie kuriuos ir žiūrovai, ir patys ansambliečiai kalba dar ilgai.

„Man patinka išdykauti scenoje, patinka komiški vaidmenys, kai įsitraukia žiūrovas. Tai iššaukia manyje improvizacijas. Lėlė Olympia be galo smagus ir artimas vaidmuo, su juo daug dirbant ir koncertuojant – turbūt apkeliavome visą Lietuvą – gimsta netikėti momentai. Apskritai geros patirtys, kai žiūrovai labai nuoširdžiai reaguoja, išgyvena visus kūrinius“, –  pasakoja „Lietuvos balso“ finalistė I. Pliavgo.

„Bučinys iš Prancūzijos“ inspiruotas prancūzų romantizmo ir impresionizmo epochų. Ž. Bize, K. Debiusi, M. Ravelio ir kitų virtuozų kūrinius atlieka ansamblio „Lietuva“ nacionalinių instrumentų orkestras bei jaunosios kartos operos solistai – sopranas I. Pliavgo, mecosopranas Aistė Benkauskaitė ir bosas Martynas Žukauskas. Šiuolaikinio šokio kompoziciją atlieka ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė Aušra Krasauskaitė. Kūrinius tautiniams instrumentams aranžavo orkestrantai Rūta Raginytė, Arvydas Jankus ir Viktoras Rimša.

Netikėtos improvizacijos

Solistė Ilona pastebi, kad itin populiarus J. Offenbacho kūrinys „La Chanson d’Olympia“ ir lėlės personažas sulaukia ypatingos reakcijos. Pasak atlikėjos, tai lemia šmaikščios improvizacijos ir su žiūrovais užmegztas artimas ryšys.

„Įprastai kūrinio pabaigoje mane kaip lėlę Olympia galutinai „prisuka“ raktu, tada nužygiuoju sau į užkulisius. Žmonės apimti ekstazės ir juoko, ploja, girdisi ovacijos. Ir vieną kartą išėjau iš scenos, bet neišėjau iš vaidmens. Girdžiu – publika nenustoja ploti, o jau turiu persirengti, ruoštis kitam kūriniui. Buvo labai palankūs užkulisiai, kuriuose galėjau apibėgti sceną ir greitai atsidurti kitoje pusėje. Tą ir padariau – staigiai, niekam nematant, o tada sugrįžau į sceną. Tarsi kokia teleportacija, atrodė taip stipriai „prisukta“ lėlė, jog laksto kaip išprotėjus po visą koncertų salę. Žiūrovai klykė, kvatojosi, dar garsiau plojo. Šį triuką pradėjau naudoti kituose pasirodymuose. Visas smagumas tame, kad niekas nesitiki, iš kur išnirsiu. Kartais nuskuodžiu laiptais į kitą aukštą ir išbėgu iš salės, toliau lakstau tarp žiūrovų.“

I. Pliavgo prisimena nuotykius su paliktais rekvizitais ar net renginyje neprognozuojamais žiūrovais.

„Vienam koncerte nulipau nuo scenos ir priėjau arčiau žiūrovų. Pamenu, buvo toks užsidegęs vyras, kad net iš vidurio salės prasibrovė iki manęs ir pradėjo šokti aplink. Atėjo momentas, kai pasirodyme sustojau (užlūžta lėlė, ją reikia „prisukti“, kad judėtų). Tas vyras niekaip nepasitraukia, o man reikia dainuoti toliau. Kaip tyčia aukšta gaida, tai ją ir traukiu. Kaip jis vargšas reagavo, stovėdamas šalia, gal apkurto (juokiasi). Pradėjo staugti ant viršaus, žodžiu, traukėm duetu. Buvo juokinga.

Sykį pamiršome su savimi atsivežti raktą, kuriuo scenoje teatralizuotai prisukinėjame lėlę. Naudojame netikrą medinį raktą. Reikėjo kažkaip išsisukt, o koncertas Trakų pilyje. Galiausiai suradome tikrą didelį geležinį raktą – autentiškai iš pilies. Juo mane ir prisukinėjom (šypsosi). Būna, kas nors iš žiūrovų ateina prisukti, jiems didžiulė atrakcija. Būna, pokštus krečiu ir kolegomis, pavyzdžiui, netikėtai padarau pauzę ir plonyčiu balsu ištariu „mama“. Būna, krentu į žiūrovus. Kartais sulūžta lėlė, o ką daryti?“, – šypsosi I. Pliavgo, sukaupusi ilgametę scenos patirtį, įvairių vokalinių konkursų laureatė, aktyviai koncertuojanti kitoje grupėje „DIAmanti“.

Nykstantys stereotipai

Prancūzų įkvėptas koncertas „Bučinys iš Prancūzijos“ visomis prasmėmis laužo muzikinius stereotipus. Nors vis dar atsiranda galvojančių skeptiškai, Ilona įsitikinusi – tik tokiais „Lietuvos“ kūrybiniais eksperimentais atskleisime neribotas atlikėjų galimybes, ugdysime visapusišką klausytojų skonį bei keisime nusistovėjusį supratimą.

„Dar nesu susidūrusi su skeptikais. Priešingai – žmonės degančiomis akimis, širdimi ir padėkos žodžiais. Jie stebisi. Neseniai koncertavau Molėtuose, kur prieš tai pristatėme programą „Bučinys iš Prancūzijos“.  Po koncerto prie manęs priėjo klausytojai ir sako – tai čia jūs dainavote su ansambliu „Lietuva“? Kokia smagi programa, su humoru! Taip nuoširdžiai pasidžiaugė, pasidomėjo – kas toliau? Manau, kad tie kritikai patys nežino, ko tikisi. Gal jiems atrodo, kad ansamblis atliks tik „Aukso fondą“ su polkomis ir klumpakojais. Populiarioji ansamblio „Paveldo“ programa yra mūsų pridėtinė vertė, tačiau lietuviškumą matau ir kitose mūsų programose. Nors atliekame prancūzišką muziką, tai darome su tautiniais instrumentais, ko nėra niekur kitur pasaulyje. Skirtingos programos skleidžia atitinkamą žinutę.“

Ansamblis „Lietuva“ pastaruosius metus orientuotas į šalies istoriją ir jos perteikimą gyvai scenoje. Augantys projektai vis labiau įvertinami kritikų bei pilnomis salėmis žiūrovų.

„Ansamblis stipriai keičiasi ir kuria naujas programas – nuo muzikinių spektaklių iki klasikinių koncertų. Tie, kas susidarę siaurą ansamblio viziją, matyt, seniai lankėsi mūsų renginiuose. Tad prieš ateinant patariu atitinkamai pasiruošti, pavyzdžiui, pasiskaityti pranešimus, programėles. Nors man asmeniškai patinka nustebti, atvira širdim priimti, ką paruošia muzikantai. Esu už lavinimą, už akiračio plėtimą, bet kiekvieno skonis skirtingas“, – teigia I. Pliavgo.

Bręsta ambicingesni projektai

„Intriga ir žingeidumas – viena iš priežasčių, kodėl grojame šią muziką. Kai 2022 metais ruošėmės prancūzų klasikos premjerai, tikrai buvo įdomu, kaip tokia rafinuota, elegantiška ir pastelinė impresionistinė muzika skambės bei išsiskleis mūsų lietuviškų nacionalinių instrumentų spalvose, kas nėra įprasta. Sumanymas pasiteisino. Mes, kaip muzikantai, plečiame savo galimybes, o ta nauja patirtis, įvairiapusiškas skambesys kartu suintriguoja ir nustebina žiūrovus. Ateity planuojame itin temperamentingas orkestro programas, kurios vėl nustebins“, – žada „Lietuvos“ vyr. dirigentas dr. Egidijus Kaveckas.

Šį rudenį „Bučinys iš Prancūzijos“ buvo rodomas Druskininkuose, Molėtuose ir Tauragėje, o šiandien turą užbaigia Širvintų kultūros centre. Toliau valstybinio ansamblio „Lietuva“ repertuare – didžiulio populiarumo sulaukusi koliažinė opera „Mažvydas“, į kurią išparduoti visi bilietai. Paskutinis pasirodymas įvyks gruodžio 1-ąją Klaipėdoje, Žvejų rūmuose.

Gruodžio 5-22 d. ansamblis tradiciškai kviečia į kalėdinius muzikinius spektaklius vaikams „Mikalojaus sapnas“.  Gruodžio 28 d. Varėnoje ir 29 d. Šilutėje Naujuosius metus kviečiama pasitikti su šventine programa „Mes – Lietuva!“.

Neseniai pristatyta kitų metų didžioji premjera – muzikinė drama „Emilija“. Pagrindinį Lenkijos ir Lietuvos sukilimo kapitonės Emilijos Pliaterytės vaidmenį atliks Monika Liu. Turas didžiausiose šalies arenose suplanuotas 2024 m. rudenį.