Prancūzų muzikos programoje nacionaliniais instrumentais – bučiniai ir intriguojančios patirtys

Prancūzų muzikos programoje nacionaliniais instrumentais – bučiniai ir intriguojančios patirtys
Data:2022-01-20

    Šiltos emocijos ir prancūziškų garsų bei spalvų patyrimas – tai, ką meno gurmanams paruošė su muzikos žanrais eksperimentuojantis ansamblis „Lietuva“. Sausio 26 d. Vilniaus rotušėje žiūrovų laukia išskirtinis vakaras – muzikos ir vaizdo koncertas „Bučinys iš Prancūzijos“, įkvėptas prancūzų meno kūrėjų. „Lietuva“ nustebins ne tik lietuviškais instrumentais skambančiais „Karmen“ ar „Bolero“ – muzikinę ekspresiją papildys lietuviškų dailės kūrinių potėpiai, inspiruoti prancūzų romantizmo ir impresionizmo, bei šiuolaikinio šokio kompozicija. 

    „Intriga ir žingeidumas – viena iš priežasčių, kodėl bandome groti šią muziką. Tikrai įdomu, kaip tokia rafinuota, elegantiška ir pastelinė impresionistinė muzika skambės ir išsiskleis mūsų lietuviškų nacionalinių instrumentų spalvose, kas nėra įprasta. Mes, kaip muzikantai, plečiame savo galimybes, o ta nauja patirtis, įvairiapusiškas skambesys kartu suintriguoja ir nustebina žiūrovus“, – teigia programos sumanytojas ir ansamblio „Lietuva“ vyr. dirigentas dr. Egidijus Kaveckas.

    Įkvėpti Prancūzijos

    Ž. Bize, K. Debiusi, M. Ravelio ir kitų prancūzų virtuozų kūrinius atliks ansamblio „Lietuva“ nacionalinių instrumentų orkestras bei sparčiai kylančios jaunosios kartos operos solistės – sopranai Ilona Pliavgo ir Dovilė Kazonaitė. 

    „Ansamblis „Lietuva“ nuolat stebina klausytojus ne tik naujais įspūdingais sceniniais veikalais, bet ir įvairiausiomis koncertinėmis programomis. Visai neseniai klausytojai galėjo mėgautis vokiečių kompozitorių kūrinių programa, dabar – gaudys bučinius iš Prancūzijos (šypsosi). Aš kaskart su malonumu leidžiuosi į vyr. dirigento E. Kavecko inicijuotas muzikines keliones. Džiaugiuosi, kad specialiai šiam koncertui galėjau paruošti šmaikščią koloratūrinę ariją. Kolkas neatskleisiu, kokią“, – pasakoja I. Pliavgo 

    „Tai bus Prancūzija su lietuvišku koloritu, arba kitaip sakant – Paryžius Vilniuje. Jeigu norisi išgirsti kažką įdomaus ir neįprasto, ateikite į prancūziškos muzikos vakarą, kurį atliks nacionaliniai lietuvių instrumentai. Pastaruoju metu ansamblio repertuaras tikrai įvairus“, – priduria D. Kazonaitė. 

    Kaip žinia, Prancūzija savo darbais ir šimtmečius menančiu palikimu vis dar stulbina pasaulį, o lietuvių menininkai iki šiol iš jų semiasi kūrybinio įkvėpimo. Prancūziškos muzikos ir vaizdo patirtį sustiprins projekcijose iškilsiantys unikalūs lietuvių dailininkų paveikslai, inspiruoti prancūzų romantizmo ir impresionizmo. Šių epochų atstovai ir tapybos kūrinių autoriai – Petras Kalpokas, Kajetonas Sklėrius, Vincentas Dmachauskas, Kanutas Ruseckas, Jonas Rustemas, Antanas Žmuidzinavičius ir kiti.

    Jiems būdingus laisvės potėpius ir ryškius jausminius įspūdžius perteiks vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė, dirbusi su tokiais projektais kaip M. K. Čiurlionio koncertų ciklas „Karalių pasaka“, teatralizuotas koncertas „The Beatles Show“, vertikalaus šokio pasirodymas „Kūrėjo kodas“, „Kalėdinė pasaka su delfinais“ ir kitais. 

    Prancūzų kompozitorių kūrinius nacionaliniams instrumentams aranžavo Rūta Raginytė. Taip pat pirmą kartą „Lietuvos“ orkestro programą praturtins ir šokio solo atliks Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė Aušra Krasauskaitė.

    Stebisi ir užsieniečiai

    Ansamblis „Lietuva“ nacionalinių instrumentų galimybėmis stebina jau ne pirmą kartą. 2019 m. Vilniaus rotušėje įvykęs kitas klasikinės muzikos koncertas „Kartų simfonija“ paliko įspūdį ne tik lietuviams, bet ir daugeliui užsieniečių, tarp kurių – su lietuviškais instrumentais naujai susipažinę užsienio šalių ambasadoriai.

    „Lietuviškos kanklės man priminė japonišką tautinį instrumentą – koto. Koncertas buvo puikus, o Bachas ir Mocartas skambėjo kitaip nei esame įpratę. Likau nustebintas tuo, kaip lietuvių tautiniai instrumentai prabilo klasikinės muzikos garsais, ir manau, kad tokia programa patrauktų klausytojus Japonijoje“, – pasakojo tuometinis Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki.

    „Lietuvos“ orkestras sužavėjo ir tuometinį Danijos ambasadorių Lietuvoje Dan E. Frederiksen. Jis teigė, kad lietuvių liaudies instrumentų atliekamos muzikos jam jau teko girdėti anksčiau, tačiau jais atlikta klasikinė muzika suteikė naują skambesį.

    „Tai buvo labai maloni staigmena man, nes supratau, kad lietuvių tautiniai instrumentai puikiai tinka atlikti klasikinę muziką. Jais galima išgauti trapų garsą, kuris reikalingas koncerto metu atliekamiems kūriniams“, – savo pastebėjimais dalijosi ambasadorius.

    Valstybinio ansamblio „Lietuva“ repertuare taip pat laukia premjera – teatralizuota oratorija „13“, skirta Laisvės gynėjams atminti, kuri įvyks sausio 28 d. Panevėžyje, vasario 8 d. Marijampolėje, vasario 11 d. Klaipėdoje ir vasario 18 d. Vilniuje. Netrukus į repertuarą sugrįš ir kitos žiūrovų pamiltos programos – performansas su jaunaisiais kūrėjais „Siūbuojanti žemė“ ir koncertas su bardais „Dainuoju Tau gyvenimą“. 


    Komentarai