Vienintelis šokio spektaklio „Dėdės ir dėdienės“ pasirodymas Vilniuje

Vienintelis šokio spektaklio „Dėdės ir dėdienės“ pasirodymas Vilniuje
Data:2020-07-21

    Pavasarį turėjęs įvykti šokio spektaklio „Dėdės ir dėdienės“ turas grįžta su džiugiom naujienom. Rugsėjo 25 d. 18 val. Vilniuje, Šokio teatre žiūrovai turės išskirtinę galimybę išvysti šią ansamblio „Lietuva“ šokėjų programą.

    Rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto literatūrinės klasikos šedevras atgyja judesio pasakojimu: valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato modernų šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“, kuriame dalyvauja tik šokėjai kartu su pramogų pasauliui gerai žinomais Deividu Meškausku, Kristina Tarasevičiūte ir ansamblio „Lietuva“ šokėju Vadimu Krupeninu. Atlikėjai istoriją pasakoja ne žodžiais, o judesio kalba per šokį – kiek yra žinoma, dar niekas nebuvo pasiryžęs šios lietuvių apysakos pateikti šokio žanru. Premjera skirta rašytojo 150-osiomis gimimo metinėmis atminti, o 2019-ieji paskelbti J. Tumo-Vaižganto metais.

    „Šokame Vaižgantą! Netikėta? Galbūt“, – nuostabą kelia režisierė Aušra Krasauskaitė, Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, Šeiko šokio teatro šokėja ir Klaipėdos muzikinio teatro baleto solistė. 

    Įdomu tai, jog pats J. Tumas–Vaižgantas buvo aistringas teatro gerbėjas. Būdamas ne tik rašytoju, bet ir kunigu, aktyviu visuomenės veikėju, jis nepaisė kunigams galiojusio draudimo lankytis teatre – mėgo rašyti spektaklių recenzijas. Dėl to ne kartą teko aiškintis bažnyčios vyriausybei.

    Dar vienas premjeros netikėtumas – garsaus šokėjo Deivido Meškausko pasirodymas naujame amplua. Sportinių šokių atstovas, televizijos projektų ir konkursų dalyvis vis dažniau priima muzikinio teatro išbandymus, todėl šokio spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ D. Meškauskas atsiduria pagrindinių veikėjų gretose. Režisierė neabejoja, kad ši asmenybė vizualiai atitinka įsivaizduojamą Mykoliuko personažą, pasižymi tinkama plastika ir judėjimu, o žiūrovai pamatys visai kitokį Deividą nei yra įpratę.

    Šokio spektaklyje pasirodo kiekvienam atpažįstami knygos veikėjai. Solistai Kristina Tarasevičiūtė ir Deividas Meškauskas įkūnija dvasinio ryšio saistomus Mykoliuką ir Severiutę, kurių idiliškiems santykiams nelemta susiklostyti. Čia pat įsiterpia ir įtaigią meilės istoriją sujaukia trečiasis veikėjas Rapolas Geišė, kurį vaidina kitas solistas Vadimas Krupeninas. Antai Mykoliuko meilė – dangiškai tyra, Rapolo Geišės – atvirai erotiška, o Severijos meilė kupina ir geismo, ir giliausio moteriško švelnumo.

    Scenarijaus autorės Sondros Simanaitienės dramaturginės linijos pagrindinis veikėjas glaudžiasi prie brolio šeimos ir dirba jų kaimo ūkyje. Jis pamilo to paties kaimo merginą Severiją, o ji, kupina jaunystės žavesio, taip pat išgyveno gaivališkų jausmų virtinę. Deja, vestuvės buvo sunkiai įsivaizduojamos dėl brolio šeimos ir materialinių priežasčių. Į Severiutės gyvenimą įsiveržė Rapolas Geišė – pasiturintis kaimo tijūnas, siekiantis merginos širdies. Įvyksta Rapolo ir Severijos vestuvės, kurios persmelkia Mykoliuką giliausiu širdies skausmu. Kaimo pastumdėlis pavirs į darbui atsidavusį Dzidorių Artoją, o likimas kitiems spektaklio veikėjams taip pat pasisuks netikėta linkme.

    Premjeroje vyrauja melancholiškai svajinga nuotaika. Minoriniai motyvai žiūrovus skatina pažvelgti į sielos gelmes. XX amžiaus pirmoji pusė ir dabartinės eros pradžia – laiko paralelės, kuriose visi mes lygūs, nuogi ir bejėgiai prieš vidinį dramatizmą. Lietuvių klasikui rūpimas sielos jautrumas – trapus kaip neišsiskleidęs žiedas. Pasaulis sudūžta į šipulius tiems, kurie pristinga jėgų kovoti – tokia žmogiškoji lemtis vargu ar kinta. Šokio spektaklyje taip pat atsispindi lietuvių tautos būdas, kultūrinė prigimtis ir paprasto žmogaus širdies gerumas – visa tai, kas vyrauja J. Tumo-Vaižganto kūryboje.

    Ne paslaptis, jog ansamblis „Lietuva“ tautinį meną vis dažniau skleidžia per šiuolaikinę prizmę. Šokio spektaklio žiūrovai išvys liaudies ir modernių žingsnių praturtintą choreografiją, o liaudies dainos naujai suskambės per elektroninę muziką, kurią specialiai šiam spektakliui kūrė kompozitorius Kristijonas Lučinskas. Muzikos kūrėjo darbai žinomi Lietuvoje ir užsienyje, skambėjo apdovanotuose spektakliuose „Keliaujančios bažnyčios“ ir „Baltoji lopšinė“. Kaip autentiškame kūrinyje, taip ir spektaklyje išlaikomas pasakojimo vientisumas, nes ir pats kūrinys parašytas tarsi vienu atsikvėpimu.

    Kostiumų dailininkė – Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota Daiva Samajauskaitė. Scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė, šioje srityje dirbanti daugiau nei dešimt metų ir prisidėjusi prie tokių kūrinių kaip šokio spektaklis „Karmen“ ar opera „Prūsai“.

    Po 2019 m. rudenį įvykusios premjeros programą toliau numatoma tęsti 2021 m. 

    Bilietus platina BILIETAI.LT: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/dedes-ir-dedienes–vilnius-316662/

     

    KŪRYBINĖ GRUPĖ:

    Režisierė, choreografė – Aušra Krasauskaitė

    Kompozitorius – Kristijonas Lučinskas (grupė DRIEZHAS)

    Dramaturgė – Sondra Simanaitienė

    Scenografė – Sigita Šimkūnaitė

    Kostiumų dailininkė – Daiva Samajauskaitė

    Šviesų dailininkas – Vilius Vilutis

    Atlikėjai – valstybinio ansamblio LIETUVA šokėjai

    Solistai: šokėjai Kristina Tarasevičiūtė, Deividas Meškauskas ir Vadimas Krupeninas

    Meno vadovas – Giedrius Svilainis

    Vyr. baletmeisteris – Edgaras Suprunas


    Komentarai