Knygų TOP 10, kurias rekomenduoja perskaityti ansamblis „Lietuva“

Knygų TOP 10, kurias rekomenduoja perskaityti ansamblis „Lietuva“
Data:2021-02-05
Autorius: Ansamblis Lietuva

Nėra abejonių, jog karantinas – idealus metas skaitymui. Dar geriau, jeigu knygos ne tik šiuo pandemijos laikotarpiu, bet visada tampa mūsų artimiausiu pramogų, pažinimo bei įkvėpimo šaltiniu.

Ansamblis „Lietuva“ jau ilgus metus puoselėja švietėjišką misiją – per unikalius šokio, muzikos ir teatro pastatymus, edukacines programas nuolat primena, kokia gyva ir aktuali mūsų šalies kultūra ir istorija. Turtingi lietuvių literatūros lobynai pastūmėjo imtis įvairių sumanymų, iš kurių gimė dauguma žinomų ansamblio „Lietuva“ projektų.  

Bendradarbiaudami su internetiniu knygynu www.patogupirkti.lt, pateikiame savo TOP 10 knygų sąrašą, kurį rekomenduojame perskaityti ar prisiminti kiekvienam:

 

1. Justinas Marcinkevičius „Trilogija ir epilogas. Mindaugas. Mažvydas. Katedra. Daukantas“

Nuotraukų autoriai: patogupirkti.lt (kairėje), M. Aleksa (dešinėje)

 

„[…] Šią draminę trilogiją laikyčiau savotišku nacionaliniu epu ar mitu apie mūsų pradžią, apie tuos pagrindinius elementus, iš kurių išaugo, nuo kurių ir prasidėjo tai, ką vadiname Lietuva: valstybės kūrimas („Mindaugas“), rašto ir knygos kūrimas („Mažvydas“), gėrio ir grožio, dvasinių žmogaus idealų statyba („Katedra“).

Draminė apysaka „Daukantas“, šioje knygoje pateikiama kaip epilogas, tarsi susumuoja, „uždaro“ trilogiją, pabrėždama pagrindinę jos problematiką ir rūpestį: tautos, valstybės, laisvės, kalbos, istorijos, dvasinės patirties likimas vakar ir šiandien. Vadinasi, ir rytoj.“

AUTORIUS

Mažvydas – dramatiškas, gilus, sukūręs pirmą lietuvišką knygą, toks, kokį jį savo dramoje pamatė rašytojas Just. Marcinkevičius, atgijo naujame ansamblio „Lietuva“ muzikiniame spektaklyje – koliažinėje operoje „Mažvydas“. Specialiai Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui susibūrė išskirtinė kūrybinė grupė ir žiūrovų įvertinti aktoriai bei atlikėjai: V. Bagdonas, G. Arbačiauskas, Monika Marija, M. Jankavičius, R. Laureckis, J. Vaškevičiūtė, R. Spalinskas ir kiti. Režisierius – K. Jakštas, libreto ir scenarijaus autorius – A. Ališauskas, kompozitorius – J. Jurkūnas.

 „Mažvydas“, jungiantis istoriją ir poeziją, realius faktus ir kūrybos laisvę, pasakoja apie pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – gimimą, jos autorių Martyną Mažvydą, jo dramatišką ir sudėtingą gyvenimą, apie lietuvybės sklaidos sąlygas, iššūkius ir realybę XVI amžiuje, didelių politinių ir religinių permainų fone.

Šiuo muzikiniu spektakliu kartu paminėtos Just. Marcinkevičiaus 90-osios gimimo metinės.

 

2. Juozas Tumas-Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“

Nuotraukos autorius: M. Aleksa (dešinėje)

 

Šis rašytojo J. Tumo-Vaižganto literatūrinės klasikos šedevras atgyja judesio pasakojimu: ansamblis „Lietuva“ pristato modernų šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“. Pirmą kartą ansamblio „Lietuva“ programoje dalyvauja tik šokėjai kartu su pramogų pasauliui gerai žinomais D. Meškausku, K. Tarasevičiūte ir ansamblio „Lietuva“ šokėju V. Krupeninu. Atlikėjai istoriją pasakoja ne žodžiais, o judesio kalba – kiek yra žinoma, dar niekas nebuvo pasiryžęs šios lietuvių apysakos pateikti šokio žanru. Režisierė ir choreografė – A. Krasauskaitė.

Šokio spektaklyje pasirodo kiekvienam atpažįstami apysakos veikėjai. Solistai K. Tarasevičiūtė ir D. Meškauskas įkūnija dvasinio ryšio saistomus Mykoliuką ir Severiutę, kurių idiliškiems santykiams nelemta susiklostyti. Čia pat įsiterpia ir įtaigią meilės istoriją sujaukia trečiasis veikėjas Rapolas Geišė, kurį vaidina kitas solistas V. Krupeninas. Antai Mykoliuko meilė – dangiškai tyra, Rapolo Geišės – atvirai erotiška, o Severijos meilė kupina ir geismo, ir giliausio moteriško švelnumo.

Scenarijaus autorės S. Simanaitienės dramaturginės linijos pagrindinis veikėjas glaudžiasi prie brolio šeimos ir dirba jų kaimo ūkyje. Jis pamilo to paties kaimo merginą Severiją, o ji, kupina jaunystės žavesio, taip pat išgyveno gaivališkų jausmų virtinę. Deja, vestuvės buvo sunkiai įsivaizduojamos dėl brolio šeimos ir materialinių priežasčių. Į Severiutės gyvenimą įsiveržė Rapolas Geišė – pasiturintis kaimo tijūnas, siekiantis merginos širdies. Įvyksta Rapolo ir Severijos vestuvės, kurios persmelkia Mykoliuką giliausiu širdies skausmu. Kaimo pastumdėlis pavirs į darbui atsidavusį Dzidorių Artoją, o likimas kitiems spektaklio veikėjams taip pat pasisuks netikėta linkme.

Premjera skirta rašytojo 150-osiomis gimimo metinėmis atminti, o 2019-ieji paskelbti J. Tumo-Vaižganto metais.

 

3. Vytis rekomenduoja: „Aukso tiltas. Lietuvių liaudies pasakos“ ir „Trys laimės. Lietuvių liaudies pasakos“

Nuotraukų autoriai: patogupirkti.lt (kairėje), M. Sirusas (dešinėje)

 

Vytis – vaikų pamiltas herojus iš edukacinių laidų „Tada ir dabar“. Šiame projekte jaunoji karta kviečiama pažinti tautosaką ypač šiuolaikiškai, tačiau Vytis primena, kad lietuvių liaudies pasakos yra neatsiejama to dalis. Nors dabartinis pasaulis labai skiriasi nuo to, kuriame pasakos buvo sukurtos, pasakų knygos vis dar stebina liaudies išmintimi ir netikėčiausiomis, nuotykiais apipintomis istorijomis – nuo laumių, kipšiukų iki išmintingų žvėrelių!

 

4. Gintaras Beresnevičius „Lietuvių religija ir mitologija“

Nuotraukų autoriai: patogupirkti.lt (kairėje), M. Aleksa (dešinėje)

 

Religijotyrininko, eseisto G. Beresnevičiaus sisteminė studija „Lietuvių religija ir mitologija“ tapo viena iš labiausiai pamėgtų šaltinių daugeliui besidominčių lietuvių, baltų kultūra ir religija. Čia rašoma gyva ir įtraukiančia kalba, naujam gyvenimui prikeliant senuosius dievus, reliktus, papročius.

Vienas įspūdingiausių ansamblio „Lietuva“ pastatymų – misterija „Dievai ir žmonės“, kurioje persipina senosios giesmės ir šiuolaikinės jų traktuotės, archajinės ir elektroninė muzikos samplaika, modernus šokis ir ritualinės apeigos. Spektaklį, kuriame perteikiami Baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai, sustiprina novatoriška scenografija – daugiasluoksnėje projekcijoje atgyja M. K. Čiurlionio paveikslų fragmentų koliažai.

„Tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis „kodų“ prabyla. Visa tai labai padėjo spektaklio kūrybai. Vis dėlto mūsų kūrybinė komanda tikslaus atkartojimo nesiekia – su didele pagarba  žiūrime į  praeitį  pro  plačius vaizduotės vartus,  XXI amžiaus žmonių akimis“, – pasakoja misterijos režisierė L. Dabužinskaitė.

Žymus Lietuvos istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas prof. dr. A. Bumblauskas yra teigęs, kad nuo tokių asmenybių kaip G. Beresnevičius ir A. J. Greimas reikėtų pradėti pirmiausia, gilinantis į pagoniškąją baltų kultūrą. Rekomenduojama perskaityti ir kitas šių autorių knygas.

 

5. Jonas Kiriliauskas „Budėjimas. Vienos nakties karas“ ir visos kitos knygos apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius

Nuotraukos autorius: patogupirkti.lt

 

„Budėjimas. Vienos nakties karas“ – tai romanas apie karą ir laisvę, apie žmones ir jų darbus niūriame, sniego, šalčio ir sovietinės kariuomenės okupuotame Vilniuje.

Šiemet ansamblis „Lietuva“ ruošia premjerą – oratoriją, skirtą Laisvės gynėjų dienos 30-mečiui paminėti ir pagerbti tuos, dėl kurių šiandien esami laisvi. Teksto, muzikos ir modernios choreografijos priemonėmis kuriama refleksija, kuri vieniems reikštų grįžimą mintimis į tą naktį, kitiems – gilesnį suvokimą, kuo gyveno Vilnius, Lietuva, jos žmonės. Kūrybinėje grupėje – žymus latvių kompozitorius Ē. Ešenvalds, kurio kūrinius atlieka tokie pasaulio kolektyvai kaip Bostono, Birmingemo simfoniniai orkestrai, amerikiečių chorai ir kt. Režisierė – L. Dabužinskaitė, scenarijaus autorius – A. Ališauskas.

 

6. Petras Cvirka „Meisteris ir sūnūs“

Nuotraukų autoriai: M. Sirusas (dešinėje)

 

1976-aisiais, kai kiekvienas lietuviško gyvenimo atspindys teatro scenoje sutraukdavo minias žiūrovų, Kauno muzikiniame teatre buvo pastatytas kompozitoriaus A. Bražinsko miuziklas „Pagramančio šnekučiai“ (A. Drilingos libretas pagal romaną „Meisteris ir sūnūs“). Tai buvo vienas populiariausių to meto teatro spektaklių.

Praėjus daugeliui metų, A. Bražinsko ir A. Drilingos miuziklas, dabar pavadintas „Žemės paukščiais“, atgimė vėl – šį kartą „Lietuvos“ ansamblyje. Kartu su režisieriumi N. Petroku, scenografe D. Petrulyte ir choreografu A. Kondratavičiumi pavyko šiuolaikiškai interpretuoti kūrinį ir suteikti jam naują gyvenimą XXI amžiuje.

Satyrinė tragikomedija, kurios veiksmas vyksta praėjusio šimtmečio pradžioje, pasakoja apie kaimo amatininkus, du draugus meisterį Deveiką ir siuvėją Krizą. Jiems būdingos geriausios liaudies savybės: optimistiškas požiūris į gyvenimą, puikus humoro jausmas, laki vaizduotė, linksmumas, kūrybiškumas, nagingumas, kova už laisvę ir neapykanta priespaudai. Meistras Deveika bando įgyvendinti savo svajonę – pastatyti skraidantį paukštį, bet dėl kaimo tamsos (neraštingumo, plėšikavimų, slegiančio sunkaus gyvenimo, taip pat žmones engiančios caro žandarų prievartos) to padaryti nepavyksta, tą paukštį – lėktuvą žmonės sudaužo. Tačiau šviesesnės ateities viltis vis dėlto neužgęsta. Miuziklas baigiasi giesme apie paukščio skrydį ir laimę.

 

7. Vytis rekomenduoja: „Vilniaus padavimai“ ir Justinas Žilinskas „Mano Vilnius mano“

Nuotraukų autorius: patogupirkti.lt (kairėje)

 

Vienoje iš edukacinių „Tada ir dabar“ laidelių herojus Vytis domisi Vilniaus įkūrimo legenda. „Vilniaus padavimuose“ – mūsų sostinė, kurią gaubia daugel paslapčių. Šimtmečius gyventojai jas pasakodavo vieni kitiems. Ilgainiui jos virto padavimais, perduodamais iš kartos į kartą. Kita knyga „Mano Vilnius mano“ – originali kelionė laiku po Vilnių su dviem draugais – Aiste ir Simu. Autorius kviečia leistis į nuotykius, šuoliuoti per laiką bei nerti į Vilniaus paslaptis.

2023-ieji Lietuvos sostinei, o kartu ir visai šaliai bus ypatingi – vilniečiai švęs 700-ąjį savo miesto gimtadienį.

 

8. Ansamblio metraštis yra išmargintas žymiomis pavardėmis žmonių, buvusių ansamblio „Lietuva“ bendražygiais. Vieni jų – šviesaus atminimo aktorės Galina Dauguvietytė ir Undinė Nasvytytė

Nuotraukų autorius: patogupirkti.lt

 

G. Dauguvietytė – garsi lietuvių televizijos režisierė, scenaristė ir aktorė. Žurnalistė I. Liutkevičienė pagal G. Dauguvietytės pasakojimus parašė tris didžiulio populiarumo sulaukusias knygas: „Perpetuum mobile”, „Post scriptum“ ir „Dialogai su savimi“. Naujausia knyga – „15 metų su Galina Dauguvietyte: kas liko nutylėta?“.

Aktorės, ilgametės Lietuvos radijo diktorės, Lietuvos kariuomenės pulkininko K. Nasvyčio dukters U. Nasvytytės prisiminimų knyga „Apie sceną, radiją ir meilę“ nuo pat pirmų eilučių įtraukia į spalvingų įvykių sūkurį. Knygoje „Apie pulką ir mergelę“ – praradimai ir atradimai, smetoniško tarpukario charizma ir kuriozų nestokoję karo ir pokario metai, anų laikų kultūrinės nuotaikos, Lietuvos kariškiai, inteligentija ir menininkai.

 

9. Kazys Boruta „Baltaragio malūnas“

Nuotraukų autoriai: patogupirkti.lt (kairėje), M. Sirusas (dešinėje)

 

„Baltaragio malūnas“ – klasikinis lietuvių literatūros kūrinys, kuriame jungdamas romano formą ir turtingą tautosakos palikimą rašytojas K. Boruta sukūrė tikrą lietuvišką epą. Ši knyga yra žmogaus drama, kova su nelabuoju, kuri pirmiausia simbolizuoja sizifišką kovą su likimu. Žmogaus gyvenimą dažnai valdo nepažįstamos, svetimos, net priešiškos jėgos, kurių įveikti mirtingieji negali. Tačiau net pralaimėdami romano herojai išsaugo savo žmogiškąjį orumą ir išdidžiai pasitinka likimo jiems siunčiamus išbandymus.

2011 m. didžiausiose Lietuvos arenose pristatytas visų laikų populiariausias lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“. Režisieriaus A. Kurieniaus sumanymas praturtinti V. Ganelino 1972 m. sukurtą miuziklą naujomis detalėmis iš K. Borutos apysakos „Baltaragio malūnas, arba kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte“ pasiteisino – spektaklis sužavėjo savo išbaigtumu ir puikiai išvystyta dinamika. Miuziklas pastatytas bendradarbiaujant su ansambliu „Lietuva“.

 

10. Kazys Saja „Mamutų medžioklė. Devynbėdžiai“

Nuotraukų autoriai: patogupirkti.lt (kairėje), M. Sirusas (dešinėje)

 

Šiame leidinyje publikuojamos dvi žinomos K. Sajos pjesės: groteskas „Mamutų medžioklė“ ir alegorija „Devynbėdžiai“. Tikras lietuviško siurrealizmo šedevras – būtent taip apibūdinama muzikinė alegorinė pasaka „Devynbėdžiai“, kurią literatūros klasikas sukūrė dar 1974 m., tačiau scenoje ji buvo statyta vos vieną kartą! Ansamblis „Lietuva“ jau seniai brandino idėją suteikti spektakliui naują gyvenimą ir pagaliau žiūrovai išvydo naują spektaklio pastatymą (kompozitorius G. Kuprevičius, scenarijaus autorius K. Saja).

Miuziklo veiksmas vyksta giriomis apaugusiame ir baravykais kvepiančiame gūdžiame Devynbėdžių kaimelyje, kur gyvena sumanūs, nagingi ir patys laimingiausi žmonės pasaulyje. Bet kartą į jų kaimą užsuka nekviesti svečiai iš užjūrio ir nuo tada ramiam Devynbėdžių gyvenimui pradeda diriguoti ne kas kitas, o galingas veislinis bulius Klemensas… Žiūrovus nustebina ne tik nenuspėjami ir mistiniai siužeto vingiai, bet ir patys keisčiausi personažai – vieniša priklydėlė Boba Vienaakė, talentingas muzikantas Skalnas, degutininkas Aleliumas, apsukrusis pirklys Kankalis, svetimšalis Rudabarzdis, valdžios žmogus Aukštakepuris ir dar daugybė kitų neeilinių veikėjų…

„Devynbėdžiai“ vaizdingai atspindi XIX amžiaus lietuviško kaimo dvasią.

 

 

Šias ir daugybę kitų įdomių knygų galite įsigyti mūsų partnerių internetiniame knygyne www.patogupirkti.lt. Knygos – kelias į šviesą, tad kviečiame kuo daugiau skaityti ir pažinti Lietuvą!

 

***

11. Ansamblio svajonė – knygos pavidalu išleisti jo įkūrėjo Jono Švedo dienoraščius, kurie lig šiol saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve. Specialiai 75-ojo jubiliejaus proga valstybinis ansamblis „Lietuva“ buvo paviešinęs dalį šio unikalaus dienoraščio ištraukų.

1945-01-12

(iš J. Švedo dienoraščių)

„Liaudies ansamblis turi daug rūpesčių bei sunkumų. Didžiausias iš jų – kaip įsigyti muzikos instrumentus. Tiesa, pučiamuosius (birbynes, lumzdelius ir skudučius) jau turim. Bet kanklių klausimas – beveik nei iš vietos.
Filharmonijos rūmuose Servai Pranui duotas kambarys dirbtuvei įsikurti. Šiokia tokia viltis. Filharmonija gavo nedidelį skaičių pečiukų. Buvo žadėta ir vienas Servos dirbtuvei duoti. Bet, skirstant juos po patalpas, Servai vis dėlto neatliko. Kanklių gamyba vėl „įšalo“.
Tuo tarpu dėl pečiuko – kartą ansamblio direktorius Galdikas ir sako:
          – Mes jam patys pečių pastatysim.
Buvo aišku, kad mes, ansambliečiai, turim patys savo darbu prie to prisidėti. Kitaip nieko nebus ir sausio 19 d. vadovas Švedas kreipėsi į kolektyvą:
          – Mieli ansambliečiai. Gegužės mėn. 1 dieną yra mūsų premjera. Jai mes privalom gerai pasirengti. Mes turim dainuoti, šokti, vaidinti ir groti. Bet, kad mes galėtume išmokti groti, mums reikia turėti muzikos instrumentus. Juos mums turės pagaminti meistras. O jis jų negalės pagaminti, jei neturės dirbtuvės. Jo dirbtuvei reikia pastatyti pečių. Jo niekas nepastatys, jeigu mes patys to nepadarysim.
Tuojau atsirado iš ansambliečių tarpo šeši žmonės, kurie savanoriškai ryžosi patys su rogutėm vežti molį ir plytas, reikalingas pečiaus statybai. Tokiu būdu šiandien ansambliečiai susiruošė medžiagą ir sausio 20 dieną sulipdė pečių.
Taigi dabar jau galės džiūti kanklėms medžiaga ir klijai. Gavom seną pianiną. Mes jo sausą medžiagą, kuolelius ir stygas taip pat sunaudosim kanklių gamybai. Reiškia, žingsnis po žingsnio einam į priekį.“

 

Jonas Švedas


Komentarai




Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. Cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku". Savo duotą pasirinkimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Plačiau apie naudojamus slapukus skaitykite "Privatumo politikoje".

Sutinku
X