#

Šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“

Rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto literatūrinės klasikos šedevras atgyja judesio pasakojimu: valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato modernų šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“. Pirmą kartą ansamblio „Lietuva“ programoje dalyvauja tik šokėjai kartu su šou versle gerai žinomais Kristina Tarasevičiūte ir Deividu Meškausku. Atlikėjai istoriją pasakoja ne žodžiais, o judesio kalba per šokį – kiek yra žinoma, dar niekas nebuvo pasiryžęs šios lietuvių apysakos pateikti šokio žanru. Premjera skirta rašytojo 150-osiomis gimimo metinėmis atminti, o 2019-ieji paskelbti J. Tumo-Vaižganto metais.



Programos aprašymas

Informuojame, kad šiam pavasariui suplanuotas šokio spektaklio „Dėdės ir dėdienės“ turas po Lietuvą yra atšaukiamas!

Ansamblis „Lietuva“, kaip ir kitos kultūros įstaigos, yra priverstas stabdyti artimiausius pasirodymus dėl siaučiančios koronaviruso pandemijos ir dar 2 savaitėms pratęsiamo karantino. Kolektyvas taip pat reaguoja į sustiprintas Vyriausybės saugumo priemones.

Bilietų pirkėjai iki birželio 1 d. gali kreiptis į bilietų platintojus ir susigrąžinti pinigus:

  • Jei bilietai buvo pirkti Bilietai.lt tinkle, dėl pinigų grąžinimo prašome užpildyti pinigų grąžinimo formą (prašymą rasite čia – https://www.bilietai.lt/file/id/43766) ir siųsti ją el. paštu: info@bilietai.lt.
  • Bilietus įsigijusiems internetu (išskyrus Nordea) pinigai bus grąžinti į tą pačią sąskaitą iš kurios buvo atliktas mokėjimas. Pinigai bus pervesti iki 2020 metų balandžio 30 dienos.
  • Jei bilietai buvo pirkti kultūros centro kasoje, dėl pinigų grąžinimo prašome kreiptis į kultūros centro kasą (pasibaigus karantinui).

Pavasarį „Dėdės ir dėdienės“ turėjo aplankyti šiuos miestus: balandžio 17 d. Plungę, balandžio 22 d. Varėną, balandžio 24 d. Jonavą, balandžio 28 d. Tauragę, balandžio 30 d. Uteną ir gegužės 6 d. Vilnių. Šią programą ansamblis „Lietuva“ planuoja perkelti į kitus metus, o naujos datos bus skelbiamos, sekant koronaviruso plitimo tendencijas Lietuvoje.

Visa kūrybinė komanda visiems linki sveikatos, o su „Dėdės ir dėdienės“ programa kviečia pasimatyti 2021 metais.

Apie šokio spektaklį

Rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto literatūrinės klasikos šedevras atgyja judesio pasakojimu: valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato modernų šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“. Pirmą kartą ansamblio „Lietuva“ programoje dalyvauja tik šokėjai kartu su pramogų pasauliui gerai žinomais Deividu Meškausku, Kristina Tarasevičiūte ir ansamblio „Lietuva“ šokėju Vadimu Krupeninu. Atlikėjai istoriją pasakoja ne žodžiais, o judesio kalba per šokį – kiek yra žinoma, dar niekas nebuvo pasiryžęs šios lietuvių apysakos pateikti šokio žanru. Premjera skirta rašytojo 150-osiomis gimimo metinėmis atminti, o 2019-ieji paskelbti J. Tumo-Vaižganto metais.

„Šokame Vaižgantą! Netikėta? Galbūt“, – nuostabą kelia režisierė Aušra Krasauskaitė, Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, Šeiko šokio teatro šokėja ir Klaipėdos muzikinio teatro baleto solistė. 

Įdomu tai, jog pats J. Tumas–Vaižgantas buvo aistringas teatro gerbėjas. Būdamas ne tik rašytoju, bet ir kunigu, aktyviu visuomenės veikėju, jis nepaisė kunigams galiojusio draudimo lankytis teatre – mėgo rašyti spektaklių recenzijas. Dėl to ne kartą teko aiškintis bažnyčios vyriausybei.

Dar vienas premjeros netikėtumas – garsaus šokėjo Deivido Meškausko pasirodymas naujame amplua. Sportinių šokių atstovas, televizijos projektų ir konkursų dalyvis vis dažniau priima muzikinio teatro išbandymus, todėl šokio spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ D. Meškauskas atsiduria pagrindinių veikėjų gretose. Režisierė neabejoja, kad ši asmenybė vizualiai atitinka įsivaizduojamą Mykoliuko personažą, pasižymi tinkama plastika ir judėjimu, o žiūrovai pamatys visai kitokį Deividą nei yra įpratę.

Šokio spektaklyje pasirodo kiekvienam atpažįstami knygos veikėjai. Solistai Kristina Tarasevičiūtė ir Deividas Meškauskas įkūnija dvasinio ryšio saistomus Mykoliuką ir Severiutę, kurių idiliškiems santykiams nelemta susiklostyti. Čia pat įsiterpia ir įtaigią meilės istoriją sujaukia trečiasis veikėjas Rapolas Geišė, kurį vaidina kitas solistas Vadimas Krupeninas. Antai Mykoliuko meilė – dangiškai tyra, Rapolo Geišės – atvirai erotiška, o Severijos meilė kupina ir geismo, ir giliausio moteriško švelnumo.

Scenarijaus autorės Sondros Simanaitienės dramaturginės linijos pagrindinis veikėjas glaudžiasi prie brolio šeimos ir dirba jų kaimo ūkyje. Jis pamilo to paties kaimo merginą Severiją, o ji, kupina jaunystės žavesio, taip pat išgyveno gaivališkų jausmų virtinę. Deja, vestuvės buvo sunkiai įsivaizduojamos dėl brolio šeimos ir materialinių priežasčių. Į Severiutės gyvenimą įsiveržė Rapolas Geišė – pasiturintis kaimo tijūnas, siekiantis merginos širdies. Įvyksta Rapolo ir Severijos vestuvės, kurios persmelkia Mykoliuką giliausiu širdies skausmu. Kaimo pastumdėlis pavirs į darbui atsidavusį Dzidorių Artoją, o likimas kitiems spektaklio veikėjams taip pat pasisuks netikėta linkme.

Premjeroje vyrauja melancholiškai svajinga nuotaika. Minoriniai motyvai žiūrovus skatina pažvelgti į sielos gelmes. XX amžiaus pirmoji pusė ir dabartinės eros pradžia – laiko paralelės, kuriose visi mes lygūs, nuogi ir bejėgiai prieš vidinį dramatizmą. Lietuvių klasikui rūpimas sielos jautrumas – trapus kaip neišsiskleidęs žiedas. Pasaulis sudūžta į šipulius tiems, kurie pristinga jėgų kovoti – tokia žmogiškoji lemtis vargu ar kinta. Šokio spektaklyje taip pat atsispindi lietuvių tautos būdas, kultūrinė prigimtis ir paprasto žmogaus širdies gerumas – visa tai, kas vyrauja J. Tumo-Vaižganto kūryboje.

Ne paslaptis, jog ansamblis „Lietuva“ tautinį meną vis dažniau skleidžia per šiuolaikinę prizmę. Šokio spektaklio žiūrovai išvys liaudies ir modernių žingsnių praturtintą choreografiją, o liaudies dainos naujai suskambės per elektroninę muziką, kurią specialiai šiam spektakliui kūrė kompozitorius Kristijonas Lučinskas. Muzikos kūrėjo darbai žinomi Lietuvoje ir užsienyje, skambėjo apdovanotuose spektakliuose „Keliaujančios bažnyčios“ ir „Baltoji lopšinė“. Kaip autentiškame kūrinyje, taip ir spektaklyje išlaikomas pasakojimo vientisumas, nes ir pats kūrinys parašytas tarsi vienu atsikvėpimu.

Kostiumų dailininkė – Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota Daiva Samajauskaitė. Scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė, šioje srityje dirbanti daugiau nei dešimt metų ir prisidėjusi prie tokių kūrinių kaip šokio spektaklis „Karmen“ ar opera „Prūsai“.

Po 2019 m. įvykusios premjeros programą toliau numatoma tęsti 2021 m. 

Naujienas sekite valstybinio ansamblio „Lietuva“ socialinių tinklų Facebook ir Instagram paskyrose, taip pat oficialioje svetainėje www.ansamblis-lietuva.lt 



KŪRYBINĖ GRUPĖ:

Režisierė, choreografė – Aušra Krasauskaitė

Kompozitorius – Kristijonas Lučinskas (grupė DRIEZHAS)

Dramaturgė – Sondra Simanaitienė

Scenografė – Sigita Šimkūnaitė

Kostiumų dailininkė – Daiva Samajauskaitė

Šviesų dailininkas – Vilius Vilutis

Atlikėjai – valstybinio ansamblio LIETUVA šokėjai

Solistai: šokėjai Kristina Tarasevičiūtė, Deividas Meškauskas ir Vadimas Krupeninas

 

VADOVAI:

Ansamblio vadovė – Edita Katauskienė

Meno vadovas – Giedrius Svilainis

Vyr. baletmeisteris – Edgaras Suprunas

Visos programos

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (ang. Cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku". Savo duotą pasirinkimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Plačiau apie naudojamus slapukus skaitykite "Privatumo politikoje".

Sutinku
X