„Kartų simfonija“

Įsivaizduokite: simfonijoje arfos partiją pakeičia kanklės, o vietoje fleitų ir obojų groja lietuviški lumzdeliai, smuikus ir pučiamuosius atstoja liaudiškos birbynės, o rečitatyvuose skambančius vargonėlius keičia skudučiai. Kaip unikaliai tada skamba J. S. Bacho, W. A. Mozarto ir B. Britteno kūriniai, demonstruoja Valstybinio dainų ir šokio ansamblio „Lietuva“ orkestras.

Ši idėja ansamblio „Lietuva“ orkestro dirigentui dr. Egidijui Kaveckui kilo po itin sėkmingo muzikinės dramos „Legenda apie Pilėnus“ turo. Jo žiūrovus labiausiai nustebino, kaip Vytauto Klovos opera skamba atliekama liaudies instrumentais.

„Dauguma įpratę, kad liaudies instrumentų ansamblis groja polkas ir kitą liaudies muziką. O mes grosime ir Bachą, ir Mozartą, ir Britteną. Be abejo, norisi nustebinti publiką. Tai tikrai nemenkas uždavinys mums visiems, tačiau jau po pirmųjų repeticijų tapo akivaizdu, kad muzikantai šią užduotį įveiks. Tai naudinga, nes kinta ir jų muzikos suvokimas“, – kalbėjo dirigentas dr. E. Kaveckas.

Pasak orkestrui vadovaujančio dirigento dr. Egidijaus Kavecko, koncerto repertuare žinomiausių klasikos muzikos kūrėjų kūriniai atsirado natūraliai. Vis dėlto teko pagalvoti, ar tautinių instrumentų garsų užteks atskleisti žinomiausių kompozitorių užmačioms ir ar pavyks kūrinius aranžuoti lietuvių liaudies instrumentams.

„Lietuviškuose instrumentuose neturime tiek spalvų, kiek jų gali išgauti simfoninis orkestras. Nepaisant to, turime savo unikalų skambesį ir tai koncertu „Kartų simfonija“ įrodėme“, – akcentavo E. Kaveckas.

Minėti kūriniai parašyti simfoniniam orkestrui, o ansamblis „Lietuva“ tą patį skambesį turi išgauti trimis spalvomis: lumzdeliais, kanklėmis ir birbynėmis. Anot dirigento, liaudies instrumentų orkestras skamba itin originaliai ir išskirtinai atliekant baroko, klasicizmo, neoklasicizmo laikmečių muziką.

„Dažniausiai su orkestru atliekame liaudies muziką, todėl klasikos kūrinių paruošimas ir patiems atlikėjams turėjo būti įdomi patirtis. Nors muzikantai yra pažįstami su visų laikotarpių muzika, šį kartą turėjome pabandyti atskleisti Baroką ir Klasicizmą. Tai nėra kasdienė patirtis mums, tačiau nuolat bandome plaukti į platesnius muzikos vandenis“, – kalbėjo dirigentas.

„Mūsų orkestras turės atlikti visą klasikinės muzikos koncertą. Anksčiau nesame groję tokių rimtų kompozicijų. Ansamblio muzikantai šiuos kūrinius gerai žino dar iš akademijos laikų, tačiau jų ilgą laiką negrojo. Darome tai ne tik dėl to, kad ši muzika įdomiai skamba, darome tai ir dėl savęs, nes muzikantams iškyla visiškai kitokie nauji uždaviniai, jie tobulėja“, – pasakojo dr. E. Kaveckas.

„Čia lygiai taip, kaip ir šokyje – iš klumpių staiga peršoki ant pirštų galų į puantus“, – patikslino solistė Dovilė Kazonaitė. Pernai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro metų viltimi pripažinta solistė mano, kad toks koncertas turėtų sudominti ir klasikinės muzikos gerbėjus, ir profesionalius muzikantus, mat daugeliui bus smalsu, kaip tai įmanoma ir ar apskritai įmanoma.

Pirmoje koncerto dalyje skamba iškiliojo baroko epochos genijaus J. S. Bacho Koncertas Nr. 3, D-dur, BWV 1054, skirtas klavesinui solo ir styginių orkestrui. Klavesino partiją atlieka bene profesionaliausias Lietuvos klavesinininkas dr. Balys Vaitkus, o styginių partiją, pritaikytą liaudies instrumentų orkestrui – ansamblio „Lietuva“ orkestras. Pirmąją koncerto dalį užbaigia jau kitos epochos, klasicizmo laikotarpio paties populiariausio kompozitoriaus W. A. Mozarto motetas „Exultate jubiliate“, atliekamas Dovilės Kazonaitės (sopranas).

Antroje dalyje skamba W. A. Mozarto Koncertas fleitai ir orkestrui D-dur, KV 314, fleitos partiją atlieka lumzdelininkė Rūta Raginytė. Koncerto pabaigoje publikai pristatoma garsaus XX a. kompozitoriaus B. Britteno „Paprastoji simfonija“, kurią atlieka jungtinis Valstybinio ansamblio ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos orkestras, vadovaujami doc. dr. Aistės Bružaitės ir doc. Egidijaus Ališausko.