#

Muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“

Muzika, primenanti didingus kino filmus, egzotiniai ritmai, netikėtuose amplua atsidūrę žinomi veidai, įspūdingi vaizdo projekcijų bokštai tarsi obeliskai – sugrįžta iki gelmių sujaudinusi ansamblio „Lietuva“ programa „Sakmė apie dovanotą širdį”. Po sėkmingos premjeros muzikinė drama dar stipresnė atgims 2023 m. rugpjūtį, pačioje Trakų širdyje  – Trakų salos pilyje. Žiūrovai kviečiami nusikelti į Vytauto Didžiojo laikus bei savo akimis išvysti gyvą, moderniai atskleistą dviejų tautų legendą.



Programos aprašymas

Muzika, primenanti didingus kino filmus, egzotiniai ritmai, netikėtuose amplua atsidūrę žinomi veidai, įspūdingi vaizdo projekcijų bokštai tarsi obeliskai – sugrįžta iki gelmių sujaudinusi ansamblio „Lietuva“ programa „Sakmė apie dovanotą širdį”. Po sėkmingos premjeros muzikinė drama dar stipresnė atgims 2023 m. rugpjūtį, pačioje Trakų širdyje  – Trakų salos pilyje. Žiūrovai kviečiami nusikelti į Vytauto Didžiojo laikus bei savo akimis išvysti gyvą, moderniai atskleistą dviejų tautų legendą.

„Nuostabus reginys! Ir vieta, ir kūrinys, kur sutelpa estetika, originalūs sprendimai, technologijos, video menas, šokis ir muzika. Kokia autentika šią istoriją patirti būtent Trakų pilies kieme, gyvai įsiliejant į legendomis apipintą salą. Įspūdinga dermė, visa kam čia yra vietos. Aukštas lygis, kiekviena detalė apgalvota. Įstabus kūrinys įstabių Lietuvos kūrėjų“, – žiūrovų įspūdžiai po premjeros 2022 m. rugpjūtį.

Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma atgimsta tokie herojai kaip Vytautas Didysis, karaliaus Jogailos pasiuntinys, Didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai ir kitos istorinės asmenybės, kurias įkūnija Vytautas Rumšas vyresnysis, Rafailas Karpis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė, Donatas Kaikaris, ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai. Daliaus Abario režisuota muzikinė drama – bendras ansamblio, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos ir Trakų istorijos muziejaus projektas.

„Sakmė apie dovanotą širdį“ kurta specialiai minint Lietuvos karaimų metus – sukako 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje pasikvietė didysis kunigaikštis Vytautas. Kaip žinoma iš istorinių šaltinių, karaimai sudarė vieną iš elitinių LDK pėstininkų padalinių, turėjo įtakos mūsų pergalei Žalgirio mūšyje, buvo ištikimi ir atsidavę. Vienas kitu besąlygiškai pasitikėdami, lietuviai ir karaimai kartu kūrė valstybę ir yra geras pavyzdys, kaip skirtingų religijų ir pasaulėžiūrų tautos sugyvena iki šiol.

Pasak kūrybinės komandos, šiuolaikiškai kuriama spektaklio atmosfera ir modernus išpildymas vėl stebins autentiškumu, neįprastais scenos, šviesų, vaizdo projekcijų ir šiuolaikinio šokio sprendimais, atpažįstamais simboliais, spektakliams nebūdingu pasakojimu.

„Spektaklyje kiek netradiciškai susipina garsas ir vaizdas. Pagrindinių personažų, solistų, choro ir muzikantų, kaip įprasta, scenoje nėra, juos girdime ir epizodiškai išvystame videografinėje erdvėje, o sceną užvaldo šokėjai. Spektaklio veiksmas neapsiriboja viena veiksmo erdve, todėl žiūrovai neišvys tradicinės dengtos scenos. Mes rizikuojame statydami spektaklį be stogo tam, kad Trakų pilies kiemo fasadai tarsi istorinis aidas sukurtų foną šiuolaikiškai multimedijinei scenografijai“, – prieš premjerą pasakojo D. Abaris, 2021 m. apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, kaip geriausias Lietuvos režisierius už operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą.

„Tai nepanašu į vaidybinį spektaklį ar atkurtą istorinį filmą. Mums svarbi pati idėja – kaip atspindėti vertybes, atskleisti žmonių virsmus ir santykius, kaip kitaip pažvelgti į jausminę ir emocinę puses per judesį. Visa šokio ir muzikos kalba yra gilesnė, daugiasluoksnė interpretacija, o choreografija visa ko pagrindas. Dar svarbu tai, jog mūsų pastatymas atspindi XXI a. žmogaus žvilgsnį į praeitį, ką tai reiškia mums ir kaip ją suprantame dabar“, – sakė Agnija Šeiko, viena iš muzikinės dramos choreografių, triskart apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.

„Sakmės apie dovanotą širdį“ organizatoriai ir kūrėjai, įvertinę premjerą Trakų pilies kieme, įsitikino, kad tokio masto projektą perkėlus į kitų miestų uždaras erdves, nukentėtų monumentalus vaizdinys bei pati spektaklio idėja. Todėl visi anksčiau planuoti pasirodymai kituose miestuose perkeliami tik į Trakus, o žiūrovai, anksčiau įsigiję bilietus, juos gali panaudoti perkeltuose spektakliuose 2023 m. rugpjūtį.

Trakai programos rodymui pasirinkti neatsitiktinai – jie tapę karaimų Meka. Lietuvoje karaimai – sparčiai nykstanti tauta, todėl tikimasi, kad „Sakmė apie dovanotą širdį” ateities kartoms išliks kaip muzikinis paminklas, įamžinantis bendrą istoriją. Karaimų palikuoniai įamžinti muzikinio spektaklio vyksme.

Siužetinis veiksmas intriguoja didingomis kovos, tarpusavio pasiaukojimo ir meilės scenomis. Spektaklis dvikalbis – lietuvių ir karaimų kalba su vertimu. Kaip apibūdina sakmės kompozitorius ir idėjos autorius Linas Rimša, muzika sukurta „World music“ tema, kur rytietiški Azijos garsai persipina su operiniais balsais. Kartu su elektronine muzika gyvai skamba įvairūs mušamieji, styginiai, tautiniai instrumentai.

Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija. Projekto partneriai – Trakų istorijos muziejus. Rėmėjai – UAB Layher Baltic, UAB Nemuno banga, AB Lietkabelis, UAB Litana, UAB Sigmaris.

 

KŪRĖJAI:

Kompozitoriai: Linas Rimša ir Gintautas Venislovas

Režisierius: Dalius Abaris

Choreografės: Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė

Scenografijos dailininkė: Sigita Šimkūnaitė

Kostiumų dailininkė: Sandra Straukaitė

Scenarijaus ir libreto autorius: Alvydas Šlepikas

Vizualizacijų kūrėjai: Martynas Norvaišas, Paulius Gasiūnas, Laura Aliukonytė, Vaclovas Nevčesauskas ir Lukas Miceika

Šviesų dailininkas: Andrius Stasiulis

Vyr. dirigentas: Egidijus Kaveckas

Spektaklio garso režisierius: Tomas Ždanavičius

Studijos garso režisierius: Vytautas Bedalis

Kompozitoriaus asistentas: Rytas Svilainis

 

VAIDMENYS IR ATLIKĖJAI:

Lietuvos didysis kunigaikštis VYTAUTAS DIDYSIS – Vytautas Rumšas vyr.

Karaimų tėvas ZARACHAS – Valentinas Krulikovskis

Karaimų sūnus NATANAS – Rafailas Karpis

Vytauto Didžiojo patikėtinis, žygūnas AINIUS – Ilja Gun

Jogailos pasiuntinys HENRIKAS – Andrius Bialobžeskis

Natano mylimoji, karaimė BIJANA – Rasa Serra

Ainiaus mylimoji, lietuvė AUSTĖJA – Aistė Benkauskaitė

Lietuvos KARAIMĖ – Severina Špakovska

Jogailos pasiuntinio samdinys PLĖŠIKAS – Donatas Kaikaris

KARAIMAI ir LIETUVIAI: valstybinis ansamblis „Lietuva“ ir svečiai

 

 

Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Projekto partneriai – Trakų rajono savivaldybė ir Trakų istorijos muziejus.

Informacinis rėmėjas – LRT.

Rėmėjai – UAB Layher Baltic, UAB Nemuno banga, AB Lietkabelis, UAB Litana, UAB Sigmaris.

 

Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija.

 



KŪRĖJAI:

Kompozitoriai: Linas Rimša ir Gintautas Venislovas

Režisierius: Dalius Abaris

Choreografės: Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė

Scenografijos dailininkė: Sigita Šimkūnaitė

Kostiumų dailininkė: Sandra Straukaitė

Scenarijaus ir libreto autorius: Alvydas Šlepikas

Vizualizacijų kūrėjai: Martynas Norvaišas, Paulius Gasiūnas, Laura Aliukonytė, Vaclovas Nevčesauskas ir Lukas Miceika

Šviesų dailininkas: Andrius Stasiulis

Vyr. dirigentas: Egidijus Kaveckas

Spektaklio garso režisierius: Tomas Ždanavičius

Studijos garso režisierius: Vytautas Bedalis

Kompozitoriaus asistentas: Rytas Svilainis

 

VAIDMENYS IR ATLIKĖJAI:

Lietuvos didysis kunigaikštis VYTAUTAS DIDYSIS – Vytautas Rumšas vyr.

Karaimų tėvas ZARACHAS – Valentinas Krulikovskis

Karaimų sūnus NATANAS – Rafailas Karpis

Vytauto Didžiojo patikėtinis, žygūnas AINIUS – Ilja Gun

Jogailos pasiuntinys HENRIKAS – Andrius Bialobžeskis

Natano mylimoji, karaimė BIJANA – Rasa Serra

Ainiaus mylimoji, lietuvė AUSTĖJA – Aistė Benkauskaitė

Lietuvos KARAIMĖ – Severina Špakovska

Jogailos pasiuntinio samdinys PLĖŠIKAS – Donatas Kaikaris

KARAIMAI ir LIETUVIAI: valstybinis ansamblis „Lietuva“ ir svečiai

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ projektą kuria kartu su Lietuvos karaimų kultūros bendrija.

Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Projekto partneriai – Trakų rajono savivaldybė ir Trakų istorijos muziejus.

Informacinis rėmėjas – LRT

Rėmėjai – UAB Layher Baltic, UAB Nemuno banga, AB Lietkabelis, UAB Litana, UAB Sigmaris.

 

Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija.

Visos programos