Šventinė programa „Dainuojanti laisvė“

Koncertas, skirtas Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui

Programos aprašymas

Ansamblis „Lietuva” kviečia vienytis ir kartu švęsti Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį koncerte „Dainuojanti laisvė”. Šventinė premjera įvyks kovo 28 d. Tauragės kultūros centre, vėliau bus rodoma ir kituose Lietuvos miestuose. Šioje programoje naujai suskambės gerai pažįstamos Atgimimo laikotarpio ir Dainuojančios revoliucijos dainos. Dainos, kuriomis prieš 35 metus iškovojome laisvę, kurios toliau mus augina, stiprina ir įkvepia didžiuotis, o jų žodžiuose, skambesyje užkoduotas mūsų tapatumas ir ryžtas.

Koncerte prisiminsime ir kartu su žiūrovais dainuosime populiariausius to meto kūrinius, atliksime naujas patriotines lietuvių kompozitorių dainas, pristatysime unikalias, dar niekur negirdėtas jų aranžuotes. Atgims ir tokios legendos kaip „Laužo šviesa“, „Laisvė“, „Brolužis“, „Dar ne vakaras“, „Šaukiu aš tautą“ ar „Baltas paukštis“. Nacionalinių instrumentų orkestro ir roko grupės sintezė, solistų ir choro savita atlikimo interpretacija bei šiuolaikiškas pateikimas scenoje sukurs teatralizuotą reginį, įtaigiai pasakojantį Lietuvos laisvės dainų istoriją.

„Dainuojanti revoliucija lietuviams buvo pats stipriausias stimulas, dainomis primenantis, kokie jie buvo ir kokiais norėtų būti: Nepriklausomos valstybės piliečiais su jos vertybėmis, jos kalba, jos himnu, vėliava ir identitetu“, – sako šventinės programos režisierė Leokadija Dabužinskaitė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Tai viena žinomiausių Lietuvos dainų švenčių, festivalių, įvairių renginių režisierių bei choreografių, kuri siekia atskleisti lietuvių tautos gyvenimo gilumines prasmes ir jų reikšmę moderniame pasaulyje. L. Dabužinskaitė režisavo tris „Lietuvos“ muzikinius projektus – baltišką misteriją „Dievai ir žmonės“, Laisvės gynėjams skirtą oratoriją „13” ir koncertą „Eisva mudu abudu“.

Kaip žinia, Dainuojančios revoliucijos metu (1987 – 1991 m.) Lietuvoje, masinių susibūrimų vietose – Vingio parke, Kalnų parke, gausiose demonstracijose, mitinguose, budint ir saugant valstybinės reikšmės objektus – buvo dainuojamos liaudies ir patriotinės, partizanų dainos. Muzika tapo pagrindine nepriklausomybės ir nacionalinės idėjos išraiškos forma. Buvo gausiai kuriamos naujos dainos, joms priskiriamos metaforiškos ir tiesioginės politinės prasmės.

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė penkių dokumentų rinkinį, įskaitant laikinąjį pagrindinį įstatymą, kurio pagrindu buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas ir 22:44 val. oficialiai paskelbta apie Lietuvos valstybės Nepriklausomybę.

Įvairiapusiškas ansamblis „Lietuva“ šiuolaikiškai prikelia scenoje pasididžiavimo vertą šalies istoriją. Tai vienintelis toks jungtinis, profesionalus choro, šokio ir orkestro ansamblis Baltijos šalyse. Veržlus, nuolat kintantis, bet visada sugrįžtantis prie šaknų ir mūsų identiteto – tai, su kuo augo mūsų seneliai, tėvai, augome mes ir augs mūsų vaikai.

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ tęsia pradėtą ilgalaikę kampaniją „Auginkime vienybės raumenį“, kuri primena, kad pagrindinis žmogaus raumuo yra širdis, o vienybė padeda tas širdis apjungti – vienytis per gyvą ir bendrą mūsų visų istoriją.

ATLIKĖJAI:

Valstybinio ansamblio „Lietuva” choras ir nacionalinių instrumentų orkestras, kviestiniai roko grupės muzikantai

Solistai – Ilona Pliavgo, Donatas Kaikaris, Martynas Žukauskas, Greta Švedkauskė-Gretchen, Lauryna Labutytė, Gintarė Kulikauskytė, Viktorija Šedbaraitė, Vaidas Bartušas, Paulius Klangauskas

Dirigentas – Giedrius Svilainis / Egidijus Kaveckas

KŪRYBINĖ KOMANDA:

Režisierė – Leokadija Dabužinskaitė

Muzikinių kūrinių aranžuotojai – Jievaras Jasinskis, Kazimieras Krulikovskis, Sigitas Mickis ir kiti

Orkestruotės – Rūta Raginytė, Arvydas Jankus

Režisierės asistentė – Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė

Meno vadovas – Giedrius Svilainis

Vyr. dirigentas – Egidijus Kaveckas

Vyr. chormeisteris – Algimantas Kriūnas

Renginio nuotraukų autoriai Martynas Vitėnas ir Josvydas Elinskas Spaudos konferencijos ir anonso filmavimo nuotraukų autorius Martynas Vitėnas Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko nuotraukų autorius Saulius Žiūra